Finansavimas

Vandenilinės energetikos diegimą ypač stabdo dideli energijos nuostoliai, susidarantys perkeliant aukšto slėgio vandenilį iš mobiliųjų rezervuarų į vartotojų talpyklas. Staigiai mažėjant vandenilio slėgiui degalų pernašos metu vamzdžiai atšąla ir juos kartais netgi prireikia šildyti. Nuostolius galima sumažinti suformavus skystosios fazės barjerą, naudojant suderintą kompresorių ir siurblių sistemą. Tačiau aukšto slėgio vandenilis labai paspartina kompresorių ir siurblių komponentų irimą dėl hidrinimo (t.y. cheminių reakcijų su vandeniliu) procesų, kurie ypač pasireiškia trinties zonose. Įprastinės alyvos nėra pritaikytos aukšto slėgio vandenilio atmosferai, o specializuoti tepalai, kurie yra skirti vandeniliu varomiems varikliams, tinkamai funkcionuoja tik gana aukštose temperatūrose, pvz. 100-200°C. Tačiau vandenilio kompresoriai ir siurbliai krentant slėgiui gali atšalti net iki -40°C. Įprastinės alyvos tokiomis sąlygomis negali išlikti pakankamai skystos. Dėl tepalų stingimo ir kristalizacijos procesų stringa judantys komponentai ir trinties bei dilimo nuostoliai tampa nesuvaldomai dideli. Projekto metu planuojama nagrinėti, ar įmanoma sukurti tepalą, kuris būtų inertiškas hidrinimui ir išlaikytų skystą būseną bent -50°C temperatūroje. Alicikliniai ir aromatiniai angliavandeniliai, kurie sudaro nemažą dalį šiuolaikinių alyvų, lengvai hidrinasi ir praranda tiek tirpinamąsias savybes, tiek atsparumą kristalizacijai. Hidrinimas pavojingas ir daugeliui funkcinių priedų tepaluose. Todėl projekto metu bus atliekama techninė galimybių studija, nagrinėjanti tas bazinių alyvų bei funkcinių priedų kategorijas, kurios galėtų būti atsparios hidrinimui. Kai kurios medžiagos bus ištirtos ir eksperimentiškai. Identifikavus cheminius junginius, kurie galėtų sumažinti trintį vandenilio aplinkoje, bus sudarytos sąlygos sukurti tepalus, skirtus aukšto slėgio vandenilio pernašos komponentams.