INVEGA, viena iš Lietuvoje veikiančių nacionalinių plėtros įstaigų, jau 20 metų sėkmingai padeda verslams: teikia garantijas, paskolas, kompensacijas, investuoja į rizikos kapitalą. Atsakingai naudodama mokesčių mokėtojų pinigus, INVEGA užtikrina finansiškai gyvybingas ir efektyvias investicijas, kurios augina Lietuvos ekonomiką ir prisideda prie piliečių gerovės.
Apie nacionalinių plėtros įstaigų reikšmę Lietuvos ekonomikai ir jų partnerystę su finansų tarpininkais pasakoja Kęstutis Motiejūnas UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ generalinis direktorius.
INVEGA yra viena iš nacionalinių plėtros įstaigų. Kodėl valstybei reikia tokios įstaigos?
Nacionalinės plėtros įstaigos (NPĮ) vykdo skatinamojo finansavimo veiklą Vyriausybės nustatytose srityse, siekia užtikrinti finansiškai gyvybingas ir efektyvias investicijas ir prisideda prie valstybės ekonominės, socialinės ir regionų plėtros. Visgi, jeigu rinka pati patenkina verslo ir valstybės poreikius, NPĮ dirbtinai nesikiša.
Jeigu rinka pati patenkina verslo ir valstybės poreikius, NPĮ dirbtinai nesikiša.
Mes, INVEGA , atstovaudami valstybei, ateiname į finansavimo rinką tuomet, kai privatiems investuotojams ir skolintojams rizikos yra per didelės ar jie dar nėra atradę, kad į vieną ar kitą sritį galima ir verta investuoti. Matydami rinkos trūkumą, sukuriame ir pasiūlome finansines priemones, kuriomis užpildome finansavimo rinkos spragas ir tokiu būdu paskatiname investicijų plėtrą į valstybei strategiškai svarbias sritis.
Pavyzdžiui, tokios sritys kaip mokslo ir technologijų inovacijos, robotika, dirbtinis intelektas reikalauja didelių investicijų. Visas pažangus pasaulis į šias sritis investuoja, nenori nuo jo atsilikti ir Lietuva. Kita vertus, tai rizikingi projektai – rizika kartais per didelė net rizikos kapitalo investuotojams. Todėl šių sričių plėtrai šalys pasitelkia įvairias NPĮ, kurios siekia paskatinti ilgalaikius valstybei svarbius projektus ir nėra orientuotos į trumpalaikę grąžą.
Kodėl tik atėjus COVID-19 pandemijai plačioji visuomenė galutinai susivokė, kad INVEGA dirba su finansinėmis priemonėmis ir valstybės pagalba gali būti teikiama tiesioginėmis valstybės paskolomis?
Kadangi INVEGA gali ir turi įsikišti į rinką tik tuomet, kai tai būtina, ir tik papildo tradicinių finansuotojų veiklą, iki COVID-19 pandemijos ji daugiausiai dirbo per savo partnerius – bankus, kredito unijas, sutelktinio finansavimo platformas ir kitus alternatyvius finansuotojus.
Pandemijos metu atsirado būtinybė pradėti aktyviai dirbti su verslu tiesiogiai. Tuo metu INVEGA įgavo naujų atsakomybių – reikėjo skubiai ir kokybiškai suteikti didžiulę valstybės pagalbą dideliam verslų skaičiui, todėl INVEGOS veikla ir tapo plačiai matoma visuomenei.
Kai skoliname ar investuojame, lėšos po kurio laiko sugrįžta ir jas galime vėl panaudoti verslo finansavimui.
Mes visada pirmenybę teikėme finansinėms priemonėms, tokioms, kaip paskolos ar investicijos, nes šios yra tvarios ir daug efektyvesnės nei subsidijos. Kai skoliname ar investuojame, lėšos po kurio laiko sugrįžta ir jas galime vėl panaudoti verslo finansavimui. Be to, tokiu būdu šalia valstybės investicijų galime pritraukti ir privačių investuotojų lėšų.
O kaip atsirenkate finansų tarpininkus, tai yra partnerius?
INVEGA finansų tarpininkus renka skelbdama viešą kvietimą tapti finansų partneriu konkrečiai finansinei priemonei. Siekiant atsirinkti atsakingus ir skaidriai veikiančius partnerius, atrankos sąlygose yra nustatomi reikalavimai, kuriais įvertinama partnerių patirtis, rizikų valdymas ir kompetencijos. Pagal kiekvienos priemonės sąlygas finansų partneriai periodiškai teikia INVEGAI ataskaitas, taip pat atliekame kiekvienos finansinės priemonės lėšų panaudojimo kontrolę.
Ar bėgant laikui Jūsų bendradarbiavimas su finansų partneriais kito?
Per 20 veiklos metų ne tik mes, bet ir visa finansavimo rinka išgyveno transformaciją. Pradžioje pradėjome bendradarbiauti su bankais, vėliau – su lizingo bendrovėmis ir kredito unijomis, dar vėliau užmezgėme ryšius su rizikos kapitalo fondais, sutelktinio finansavimo platformų operatoriais ir alternatyviais finansuotojais. Bėgant laikui ne tik praplėtėme partnerių ratą, bet ir išbandėme įvairius finansavimo modelius. Plėtėsi INVEGOS komandos kompetencijos, stiprėjo mūsų partneriai – augome kartu.
INVEGA, įtraukusi į savo veiklą finansų tarpininkus, paskatino alternatyvaus finansavimo rinkos plėtrą Lietuvoje. Dabar verslai gali skolintis ne tik iš bankų ir kredito unijų, bet ir iš sutelktinio finansavimo platformų bei alternatyvių finansuotojų.
Drąsiai galiu teigti, jog INVEGA, įtraukusi į savo veiklą finansų tarpininkus, paskatino alternatyvaus finansavimo rinkos plėtrą Lietuvoje. Dabar verslai gali skolintis ne tik iš bankų ir kredito unijų, bet ir iš sutelktinio finansavimo platformų bei alternatyvių finansuotojų. O startuoliai ar itin novatoriškų idėjų turintys, beje, kartu ir rizikingesni verslai dėl investicijų gali kreiptis į verslo angelus ar rizikos kapitalo fondus. Taigi, turime daugybę finansinių priemonių, kur finansų tarpininkai verslą finansuoja valstybės jiems patikėtomis lėšomis, o dažniausiai – prie valstybės lėšų ženklia dalimi prisideda ir nuosavomis lėšomis.
Pasidalydama finansavimo rizikas, INVEGA skatina finansavimą. Pavyzdžiui, INVEGOS teikiamos garantijos už paskolas ar lizingo sandorius - tai „win-win“ sprendimas visoms pusėms. Verslui garantijos atstoja dalį finansuotojų prašomo užstato taip didindamos skolinimosi prieinamumą, o privatiems finansuotojams garantijos leidžia skolinti rizikingesniems verslams, nes dalį kredito rizikos iš skolintojo perima valstybė.
Ar galima tvirtinti, kad INVEGOS veiklos modelis pasiteisino? Koks tas valstybės ir privataus verslo partnerystės efektas?
Jei kalbėtume skaičiais, matytume, kad per 20 veiklos metų iš viso verslui INVEGA pasiūlė 56 priemones, finansavimą suteikė beveik 50-čiai tūkstančių verslų, į Lietuvos rinką įliejo daugiau nei 2 mlrd. Eur. INVEGOS finansavimo priemonės per 20 metų leido į verslus pritraukti daugiau nei 1,4 mlrd. Eur privataus kapitalo lėšų.
Valstybės įliejami pinigai leido gerokai išplėsti verslui prieinamus finansavimo būdus. Dabar esame viena iš labiausiai alternatyvią finansų rinką skatinančių šalių Europos Sąjungoje.
Valstybės įliejami pinigai leido gerokai išplėsti verslui prieinamus finansavimo būdus. Dabar esame viena iš labiausiai alternatyvią finansų rinką skatinančių šalių Europos Sąjungoje.
Tokių finansinių priemonių kaip INVEGOS sutelktinės paskolos „Avietė“, skolinimas verslui per alternatyvius finansuotojus – „Alternatyva“, net akceleravimo fondų Europos Sąjungoje nėra daug, todėl mus atidžiai stebi kitos ES šalys. Visus domina, kokį poveikį šios priemonės daro trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu.
Kalbant apie alternatyvųjį finansavimą, išskirčiau investicijas į verslus per rizikos kapitalo priemones. Pirmą rizikos kapitalo priemonę INVEGA verslams pristatė 2014 metais, kuomet investavo 1,1 mln. Eur. Iki 2021 m. gruodžio 31 d. jau buvo sukurta daugiau kaip 11 rizikos kapitalo priemonių. Vien tik per 2021 m. į verslus buvo investuota daugiau nei 30 mln. Eur valstybės investicijų ir papildomai pritraukta daugiau nei 30 mln. Eur privačių lėšų. Šis finansavimo būdas ir toliau sparčiai populiarėja ir yra itin patrauklus tarp startuolių.
Tikrai drąsiai galime daryti išvadą, kad INVEGOS veiklos modelis pasiteisino. O šiuo metu kaip tik vykdoma visų Lietuvos nacionalinių plėtros įstaigų konsolidacija INVEGOS pagrindu tik patvirtina šį faktą.