Pažeidimai

2014–2020 m. laikotarpio projektų pažeidimai

Skaidrus ir tinkamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės narės biudžeto lėšų panaudojimas projektams finansuoti yra viena iš esminių sąlygų siekiant užsibrėžtų projektų tikslų ir tuo pačiu siekiant veiksmingai prisidėti tiek prie šalies, tiek ir prie visos ES ūkio augimo bei visuomenės gerovės.

Dėl klaidų įgyvendinant projektus, jų netinkamo vykdymo pažeidžiant teisės aktus ir projekto sutarties sąlygas (pvz., netinkamos kokybės paslaugų suteikimo, projekte nenumatytų darbų ar netinkamos kokybės darbų atlikimo, netinkamai atliktų projekto darbų ar paslaugų pirkimų ir kt.), kyla grėsmė, kad ES fondų lėšomis bus apmokamos netinkamos finansuoti projektų išlaidos, bus nepasiekti projekto tikslai ar bus iš vis neįgyvendintas projektas, o projekto vykdytojui gali tekti grąžinti projekto finansavimui skirtas ES fondų ir Lietuvos Respublikos (LR) valstybės biudžeto lėšas.

Prie skaidraus ir tinkamo ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo gali aktyviai prisidėti ir visuomenė – pastebėjus netinkamo ar neskaidraus ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo atvejus, apie juos ragintume pranešti ES struktūrinių fondų svetainėje http://www.esinvesticijos.lt/lt/pranesimai-ir-korupcija arba tiesiogiai informuoti atitinkamus projektus administruojančias institucijas.

Taip pat informaciją galima pateikti ir šioms institucijoms:

• Specialiųjų tyrimų tarnybai – www.stt.lt

• Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai ­ prie Vidaus reikalų ministerijos

• Europos Komisijos Europos kovos su sukčiavimu tarnybai

Kas yra pažeidimas ir kada jis nustatomas?

Pažeidimas – naudojant ES struktūrinių fondų lėšas padarytas ES ar nacionalinės teisės, susijusios su ES teisės taikymu, nuostatų pažeidimas, susijęs su ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu, kai dėl nepagrįstų ES bendrojo biudžeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala ES biudžetui.[1]

Pažeidimų tyrimas, nustatymas, ištaisymas ir prevencija yra viena iš ES teisės aktuose nustatytų valstybių narių pareigų, kurias turi vykdyti valstybė narė siekdama pasinaudoti ES struktūrinių fondų investicijomis ir garantuoti jų teisėtą ir tinkamą naudojimą.

Nacionaliniuose teisės aktuose nustatyta projektų vykdytojų atsakomybė už projekto įgyvendinimą pagal teisės aktų ir projekto finansavimo sutarties reikalavimus. Projektų vykdytojai atlieka konkrečius darbus, numatytus projekto finansavimo sutartyje, ir teikia mokėjimo prašymus projektų įgyvendinimą prižiūrinčioms atsakingoms įgyvendinančiosioms institucijoms.

Įgyvendinančiosios institucijos visą projektų įgyvendinimo laikotarpį prižiūri, kad nebūtų nukrypta nuo finansavimo sutartyse numatytų rezultatų ir būtų laikomasi finansavimo sutarčių, teisės aktų (pvz., Viešųjų pirkimų įstatymo) reikalavimų, – tikrina mokėjimo prašymus ir kartu pateiktus dokumentus, atlieka planines ar neplanines patikras vietose. Taip pat yra tikrinamas projektų vykdymo efektyvumas – vertinama projektų vykdytojų nustatytu periodiškumu teikiama informacija apie finansavimo sutartyse numatytų pasiekti rodiklių pasiekimą, taip pat tikrinama, ar projekto vykdytojas, pabaigęs projekto darbus, per finansavimo sutartyje numatytą laikotarpį nenustojo vykdyti projekto veiklos, ar naudojasi projekto sukurtu turtu, jo nepardavė, neįkeitė ar kitaip nesuvaržė teisių į projekto turtą.

Įtarus, kad projekto vykdytojas pažeidė teisės aktų ir finansavimo sutarties reikalavimus ir dėl to atsirado ar galėjo atsirasti ES biudžeto nuostolių, įgyvendinančiosios institucijos atlieka įtariamų pažeidimų tyrimus.

Institucijos, atliekančios ES struktūrinių fondų lėšų naudojimo kontrolę

Lietuvoje ir ES veikia kelių lygių ES struktūrinių fondų lėšų naudojimo kontrolės sistema, užtikrinanti tinkamą ir teisėtą ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimą Lietuvoje, – visų pirma tai nacionalinės ES struktūrinių fondų lėšas administruojančios institucijos, planuojančios, vertinančios ir tvirtinančios projektus bei prižiūrinčios jų įgyvendinimą (įgyvendinančiosios institucijos, asignavimų valdytojai (ministerijos pagal kuruojamą sritį)), Finansų ministerija (kaip vadovaujančioji ir tvirtinančioji institucija), taip pat LR Valstybės kontrolė (kaip audito institucija) ir Europos Komisijos bei Europos Audito Rūmų auditoriai (institucijų sąrašą galite rasti čia: https://www.esinvesticijos.lt/lt/finansavimas/projektu-igyvendinimo-schemos).

Institucijų funkcijos ir atsakomybė už pažeidimų tyrimų atlikimą, nustatymą ir šalinimą, informacijos apie juos teikimą atitinkamoms institucijoms yra nustatyta Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programą, taisyklėse, patvirtintose LR Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programą“.

Išsamiau su pažeidimų tyrimo, nustatymo ir šalinimo tvarka galite susipažinti Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose LR finansų ministro 2013 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų finansavimo ir administravimo taisyklių patvirtinimo“ ir Veiksmų programos administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1090 „Dėl Veiksmų programos administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“.

Kas gali įtarti pažeidimą?

Pažeidimus gali įtarti kiekvienas ES struktūrinių fondų lėšas administruojančios institucijos darbuotojas, tikrindamas projekto dokumentus ar kitą projekto informaciją, taip pat informaciją, gautą iš kitų institucijų (pvz., LR Valstybės kontrolės, Europos Komisijos, Europos Audito Rūmų ir kt.), informaciją, paskelbtą visuomenės informavimo priemonėse, taip pat informaciją, pateiktą visuomenės ar kitų trečiųjų šalių ir pan.

Įtarus pažeidimą, pradedamas įtariamo pažeidimo tyrimas, kurį atlieka įgyvendinančioji institucija, prižiūrinti projekto įgyvendinimą. Atliekant tyrimą tikrinama projekto vykdytojo ar kitų institucijų ir (ar) įstaigų pateikta informacija, duomenys ir dokumentai, vykdoma patikra vietoje, prašoma paaiškinti įtariamo pažeidimo aplinkybes ir (ar) atliekami kiti veiksmai, kuriais siekiama ištirti įtariamą pažeidimą.

Kas atsitinka su projektui išmokėtomis lėšomis, jei nustatomas pažeidimas?

Nustačius pažeidimą, lėšos, patirtos pažeidžiant teisės aktus, yra susigrąžinamos iš projekto vykdytojo (fizinio ar juridinio asmens, privačios ar valstybinės įmonės, įstaigos ar kitos organizacijos), t. y. projektų vykdytojai informuojami apie nustatytą pažeidimą, netinkamai panaudotų lėšų sumą ir terminą, per kurį lėšos privalo būti grąžintos į LR valstybės biudžetą, arba netinkamai panaudotų lėšų dydžiu yra sumažinama projekto vykdytojui išmokama suma.

Grąžintinos sumos priklauso nuo nustatyto pažeidimo pobūdžio ir gali siekti iki 100 proc. skirto finansavimo projektui dydžio (pvz., kai nesilaikoma viešųjų pirkimų reikalavimų, taikomos finansinės korekcijos gali siekti nuo kelių iki 100 proc. rangos sutarties, kurią vykdant nustatytas pažeidimas, sumos).

Iš projektų vykdytojų į LR valstybės biudžetą susigrąžintos lėšos panaudojamos kitiems projektams finansuoti.

Ar pažeidimus gali nustatyti Europos Komisija?

Europos Komisija, taip pat ir Europos Audito Rūmai, nuolat atlieka valstybėms narėms skirtų ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo kontrolę atlikdamos projektų auditus valstybėse narėse.

Tuo atveju, jei Europos Komisija ir (ar) Europos Audito Rūmai nustatytų neatitikimų įgyvendinant tam tikrus projektus ir siūlytų dėl jų susigrąžinti netinkamas finansuoti išlaidas, įprastine tvarka būtų atliekami pažeidimų tyrimai ir, nustačius pažeidimus, priimami sprendimai dėl lėšų susigrąžinimo.

Ar buvo nustatyta sukčiavimo atvejų naudojant ES struktūrinių fondų lėšas?

Jei įtariama, kad projekto vykdytojas pažeidimą padarė tyčia, t. y. savo veiksmais siekė apgaule įgyti teisę gauti ES ir LR valstybės biudžeto lėšų (pvz., teikdamas paraišką pateikė žinomai melagingą informaciją apie savo finansinę būklę, pateikė suklastotus dokumentus, melagingus duomenis apie projekto eigą, susitarė su projekto viešojo pirkimo dalyviais dėl pirkimo rezultatų ir pan.), toks pažeidimas traktuojamas kaip įtariamas sukčiavimas ar korupcinio pobūdžio nusikalstama veika ir apie tai atitinkamai informuojamos atsakingos ikiteisminius tyrimus atliekančios institucijos – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos arba Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Šios tarnybos pagal kompetenciją yra atsakingos už nusikalstamų veikų (sukčiavimo arba korupcijos), susijusių su ES ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų gavimu ir panaudojimu, atskleidimą ir tyrimą, o sprendimą dėl to, ar buvo padaryta nusikalstama veika ir dėl atitinkamos bausmės taikymo priima teismas LR įstatymų nustatyta tvarka.

Finansų ministerijos turimais duomenimis, sukčiavimo ar korupcijos atvejų dėl 2014–2020 m. finansavimo laikotarpio projektų šiuo metu nėra nustatyta.