Sukurti produktai

Metodinis dokumentas yra skirtas pirminės ASP specialistams, vaikų ligų gydytojams, vaikų reabilitacijos ir raidos tarnybose dirbantiems specialistams. Jo tikslas – remiantis pagrįstais medicinos įrodymais aptarti ikimokyklinio amžiaus vaikų raidos stebėjimą ir ankstyvą raidos sutrikimų išaiškinimą. Asmens sveikatos priežiūros specialistai, priimdami sprendimus dėl vaiko raidos stebėjimo, turi vadovautis šiuo metodiniu dokumentu visa jo apimtimi ir atsižvelgti į individualius pacientų ir jų šeimos narių poreikius, pasirinkimus ir vertybes. Pasirinkus nesivadovauti šiuo metodiniu dokumentu, priežastys ir jų pagrindimas turi būti aprašytas paciento medicininiuose dokumentuose.

Šio metodinio dokumento tikslas yra:
 Siekti sėkmingesnės naujagimių, kūdikių ir vaikų iki 4 m. raidos
 Geresnio pasirengimo ugdymo įstaigai
 Identifikuoti vaiko specialiuosius poreikius
 Identifikuoti raidos sutrikimus ir negalias
 Padėti ir patarti tėvams ir globėjams
 Siekti didesnio tėvų ir globėjų pasitenkinimo paslaugomis
 Pagerinti visos šeimos gyvenimo kokybę.
Metodiniame dokumente trumpai apžvelgiami kokybės kriterijų nustatymo teoriniai aspektai, mokslo įrodytos ar kitų išsivysčiusių šalių ekspertų sutarimu ir nacionalinėmis rekomendacijomis pagrįstos rekomendacijos dėl standartų, kurie pagerintų paslaugų riziką raidos sutrikimui turintiems vaikams struktūros, procesų, išeičių ir pokyčių srityse.
Metodinis dokumentas skirtas ASP paslaugų vaikams organizatoriams įvairiuose lygmenyse ir paslaugų teikėjams (ASP darbuotojams) bei gavėjams (pacientams, jų tėvams ir globėjams).
Šiame dokumente nenurodyta siekiamo kriterijaus vertė, bet siektina, kad teigiamo indikatoriaus vertė būtų kuo artimesnė 100%, o neigiamo – 0%.
Metodinio dokumento taikymo sritys: ASP paslaugų vaikams organizavimas ir kokybės vertinimas. Metodinio dokumento nuostatos turėtų būti įdiegtos neonatologijos, šeimos gydytojų, regioninių ir universitetinių raidos centrų praktikoje po to, kai šis dokumentas bus patvirtintas SAM įsakymu. Metodikos įgyvendinimą koordinuoja SAM.

Šio metodinio dokumento tikslas: 1) suteikti gydytojams ir kitiems specialistams žinių̨ apie fizinio smurto prieš vaikus ir nepriežiūros rizikos veiksnius ir jų atpažinimą; 2) pateikti fizinio smurto prieš vaikus ir nepriežiūros identifikavimo ir valdymo algoritmus.
Metodikoje pateikiamos mokslo įrodytos ir (arba) kitų išsivysčiusių̨ šalių ekspertų susitarimu ir nacionalinėmis rekomendacijomis pagrįstos rekomendacijos apie fizinio smurto prieš vaikus ir nepriežiūros:
 priežastis;
 diagnostikos principus;
 diferencinę diagnostiką;
 intervencijas;
 tėvų mokymą;
 stebėjimo principus;
 metodikos įdiegimo ir auditavimo principus;
 pacientų tėvų informavimo principus.
Metodika skirta šeimos gydytojams, vaikų ligų gydytojams, vaikų neurologams, vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos (VRSAR) daugiadalykių komandų̨ nariams, slaugytojams, socialiniams darbuotojams ir kitiems specialistams, teikiantiems ASP vaikams.
Metodinio dokumento nuostatos turėtų būti įdiegtos PSP paslaugas teikiančiose ASP įstaigose, regioninių ir universitetinių raidos centrų praktikoje po to, kai šis dokumentas bus patvirtintas SAM įsakymu. Metodikos įgyvendinimą̨ koordinuoja SAM.
Metodikos taikymo sritys: 1) Vaikų profilaktiniai raidos ir sveikatos tikrinimai; 2) vaikų raidos vertinimas, diagnostika, diferencinė diagnostika ir stebėsena; 3) riziką raidos sutrikimui turinčių vaikų vertinimas, diagnostika ir diferencinė diagnostika bei stebėsena.

Šio metodinio dokumento tikslas: 1) suteikti gydytojams ir kitiems specialistams žinių apie riziką raidos sutrikimams turinčių naujagimių atranką ir tolimesnę jų stebėseną; 2) pateikti gaires/ algoritmus, kuriuos gydymo įstaigos galėtų naudoti organizuojant ir teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas (ASP) riziką raidos sutrikimams turintiems vaikams iki 4 m.; 3) pasiūlyti riziką raidos sutrikimams turinčių vaikų iki 4 m. stebėjimo metodiką, kuri leistų ne tik diagnozuoti raidos sutrikimą, bet ir prognozuoti jo išsivystymą vėlesniame amžiuje.
Metodikoje pateikiamos mokslo įrodytos ir (arba) kitų išsivysčiusių šalių ekspertų susitarimu ir nacionalinėmis rekomendacijomis pagrįstos rekomendacijos dėl:
 riziką raidos sutrikimui turinčių naujagimių atrankos, atsižvelgiant į rizikos veiksnius bei biologinius ir socioekonominius žymenis;
 riziką raidos sutrikimams turinčių vaikų iki 4 m. prognostinių biologinių žymenų nustatymo ir interpretavimo;
 vaiko raidos vėlavimo/sutrikimo apibrėžčių, diagnostikos, vertinimo, diferencinės diagnostikos, paciento funkcinės būklės vertinimo;
 gydymo ir stebėjimo plano sudarymo;
 metodikos įdiegimo ir auditavimo;
 pacientų informavimo.
Metodika skirta šeimos gydytojams, neonatologams, vaikų ligų gydytojams, vaikų neurologams, vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos (VRSAR) daugiadalykių komandų nariams, slaugytojams, socialiniams darbuotojams ir kitiems specialistams, teikiantiems ASP vaikams iki 4 m.
Sprendimus dėl riziką raidos sutrikimui turinčio naujagimio/vaiko iki 4 m. stebėjimo siūlome priimti vadovaujantis šiuo metodiniu dokumentu bei atsižvelgiant į individualius paciento poreikius ir šeimos prioritetus.
Metodinio dokumento nuostatos turėtų būti įdiegtos neonatologijos, bendrosios praktikos gydytojų, regioninių ir universitetinių raidos centrų praktikoje po to, kai šis dokumentas bus patvirtintas SAM įsakymu. Metodikos įgyvendinimą koordinuoja SAM.
Metodikos taikymo sritys: 1) naujagimių, turinčių riziką raidos sutrikimui, atranka; 2) naujagimių, turinčių riziką raidos sutrikimui, raidos vertinimas, diagnostika, diferencinė diagnostika ir stebėsena; 3) rizikos grupės vaikų iki 4 m. raidos vertinimas, diagnostika ir diferencinė diagnostika bei stebėsena.

Šio metodinio dokumento tikslas: suteikti gydytojams ir kitiems specialistams žinių̨ apie netinkamo elgesio su vaikais rizikos veiksnius ir jų ankstyvą atpažinimą ir prevenciją, didžiausią dėmesį skiriant pirminei sveikatos priežiūros grandies ASP darbuotojų veiksmams ir galimybėms. Metodikoje pateikiamos mokslo įrodytos ir (arba) kitų išsivysčiusių̨ šalių ekspertų susitarimu ir nacionaliniais teisės aktais pagrįstos rekomendacijos apie netinkamo elgesio su vaikais rizikos veiksnius, ankstyvą atpažinimą ir prevenciją.
Metodika skirta šeimos gydytojams, vaikų ligų gydytojams, vaikų neurologams, vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos (VRSAR) daugiadalykių komandų̨ nariams, slaugytojams, socialiniams darbuotojams ir kitiems specialistams, teikiantiems ASP paslaugas vaikams.
Metodinio dokumento nuostatos turėtų būti įdiegtos PSP paslaugas teikiančiose ASP įstaigose, regioninių ir universitetinių raidos centrų praktikoje po to, kai šis dokumentas bus patvirtintas SAM įsakymu. Metodikos įgyvendinimą̨ koordinuoja SAM.
Metodikos taikymo sritys: 1) Vaikų profilaktiniai raidos ir sveikatos tikrinimai; 2) vaikų raidos vertinimas, diagnostika, diferencinė diagnostika ir stebėsena; 3) riziką raidos sutrikimui turinčių vaikų vertinimas, diagnostika ir diferencinė diagnostika bei stebėsena.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos aprašydama Vaiko teisių apsaugos sistemą Lietuvoje ir įvairių institucijų įsipareigojimus užtikrinant vaiko teisių apsaugą nurodo (3), kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija formuoja vaiko teisių apsaugos politiką sveikatos priežiūros srityje ir ją įgyvendina šiais būdais: 1) garantuoja sveikatos priežiūros paslaugų vaikams prieinamumą ir tinkamumą; 2) užtikrina, kad jos valdymo sričiai pavestos institucijos ir įstaigos įgyvendintų vaiko teisių apsaugą vykdydamos sveikatinimo veiklą; 3) rengia ir vykdo su vaikų sveikatos būklės gerinimu susijusias programas; 4) kaupia, sistemina ir analizuoja informaciją vaikų sveikatos klausimais; 5) sudaro teisines prielaidas sveikatos priežiūros įstaigų medikams turėti pareigą nusiųsti tėvus ar kitus vaiko atstovus pagal įstatymą į konkrečioje savivaldybės teritorijoje socialines paslaugas šeimoms teikiančią įstaigą dėl galimybės šeimai gauti reikalingas paslaugas ar kitokią pagalbą.

Šio metodinio dokumento tikslas: 1) suteikti gydytojams ir kitiems specialistams žinių̨ apie vaikų iki 3 m kognityvinės raidos sutrikimus, jų priežastis; 2) pateikti ankstyvojo amžiaus vaikų kognityvinės raidos sutrikimo identifikavimo ir valdymo algoritmą.
Metodikoje pateikiamos mokslo įrodytos ir (arba) kitų išsivysčiusių̨ šalių ekspertų susitarimu ir nacionalinėmis rekomendacijomis pagrįstos rekomendacijos apie vaikų iki 3 m kognityvinės raidos sutrikimų:
 priežastis
 diagnostikos principus
 diferencinę diagnostiką
 intervencijas
 tėvų mokymą
 stebėjimo principus
 metodikos įdiegimo ir auditavimo principus
 pacientų tėvų informavimo principus
Metodika skirta šeimos gydytojams, vaikų ligų gydytojams, vaikų neurologams, vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos (VRSAR) daugiadalykių komandų̨ nariams, slaugytojams, socialiniams darbuotojams ir kitiems specialistams, teikiantiems ASP vaikams iki 3 m.
Metodinio dokumento nuostatos turėtų būti įdiegtos PSP paslaugas teikiančiose ASP įstaigose, regioninių ir universitetinių raidos centrų praktikoje po to, kai šis dokumentas bus patvirtintas SAM įsakymu. Metodikos įgyvendinimą̨ koordinuoja SAM.
Metodikos taikymo sritys: 1) Vaikų profilaktiniai raidos ir sveikatos tikrinimai; 2) vaikų iki 3 m. raidos vertinimas, diagnostika, diferencinė diagnostika ir stebėsena; 3) riziką kognityvinės raidos sutrikimui turinčių vaikų iki 3 m. vertinimas, diagnostika ir diferencinė diagnostika bei stebėsena.

Šio metodinio dokumento tikslas: 1) suteikti gydytojams ir kitiems specialistams žinių̨ apie vaikų iki 3 m elgesio sutrikimus, jų priežastis; 2) pateikti ankstyvojo amžiaus vaikų elgesio ir emocijų sutrikimo identifikavimo ir valdymo algoritmą.
Metodikoje pateikiamos mokslo įrodytos ir (arba) kitų išsivysčiusių̨ šalių ekspertų susitarimu ir nacionalinėmis rekomendacijomis pagrįstos rekomendacijos apie vaikų iki 3 m elgesio sutrikimų:
 priežastis,
 diagnostikos principus,
 diferencinę diagnostiką,
 intervencijas,
 tėvų mokymą,
 stebėjimo principus
 metodikos įdiegimo ir auditavimo;
 pacientų tėvų informavimo.
Metodika skirta šeimos gydytojams, vaikų ligų gydytojams, vaikų neurologams, vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos (VRSAR) daugiadalykių komandų̨ nariams, slaugytojams, socialiniams darbuotojams ir kitiems specialistams, teikiantiems ASP vaikams iki 3 m.
Metodinio dokumento nuostatos turėtų būti įdiegtos PSP paslaugas teikiančiose ASP įstaigose, regioninių ir universitetinių raidos centrų praktikoje po to, kai šis dokumentas bus patvirtintas SAM įsakymu. Metodikos įgyvendinimą̨ koordinuoja SAM.
Metodikos taikymo sritys: 1) Vaikų profilaktiniai raidos ir sveikatos tikrinimai; 2) vaikų iki 3 m. raidos vertinimas, diagnostika, diferencinė diagnostika ir stebėsena; 3) riziką elgesio ir emocijų raidos sutrikimui turinčių vaikų iki 3 m. vertinimas, diagnostika ir diferencinė diagnostika bei stebėsena.

Metodinio dokumento tikslas – palengvinti ir paspartinti raidos sutrikimo atpažinimą ir jo priežasčių išaiškinimą. Tai padėtų anksčiau pradėti reikalingą gydymą, išvengti komplikacijų, tiksliau prognozuoti ligos eigą, konsultuoti šeimą, vertinti raidos sutrikimo pasikartojimo riziką.
Sveikatos priežiūros specialistai, priimdami sprendimus, turi vadovautis šiuo metodiniu dokumentu visa jo apimtimi arba, atsižvelgiant į individualius pacientų ir jų šeimos narių poreikius, pasirinkimus ir vertybes, priimti kitus sprendimus. Pasirinkus nesivadovauti šiuo metodiniu dokumentu, priežastys ir jų pagrindimas turi būti aprašytas paciento medicininiuose dokumentuose.
Metodinio dokumento taikymo sritis: pacientų atranka, raidos sutrikimų diagnozavimas ir stebėsena.

Sukurtas ir pritaikytas elektroninis įrankis – Elektroninės pripažinimo erdvės informacinė sistema (EPE IS), kuri užtikrina  elektronines paslaugas užsienio profesinio mokymo kvalifikacijų turėtojams. Šis elektroninis įrankis buvo praplėstas bei pritaikytas projekto tikslinės grupės atstovų informavimui, kreipimuisi elektroniniu būdu bei prašymų nagrinėjimui. Tokiu būdu buvo siekiama pripažinimo procesą padaryti patogų ir greitą visiems vartotojams (tikslinės grupės atstovams).

Pirmoje 2024 metų pusėje po įrankio kaip valstybinės informacinės sistemos įteisinimo atnaujintas įrankis bus viešai prieinamas adresu:

www. epe.skvc.lt  

Šiuo metu įrankis yra prieinamas iš vidinės SKVC infrastruktūros.

PIAAC (angl. Programme for the International Assessment of Adult Competencies) – tai tarptautinis suaugusiųjų kompetencijų tyrimas, organizuotas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) (angl. Organisation for Economic Co-operation and Development (sutrump. angl. OECD). Šis tyrimas yra laikomas naujausiu, inovatyviausiu ir išsamiausiu kada nors vykdytu suaugusiųjų gebėjimų tyrimu, kuriame dalyvauja apie 40 užsienio šalių. PIAAC tyrimo metu 10-yje Lietuvos apskričių iš viso buvo apklausti 6278 respondentai, iš kurių 5882 atsakė į visus klausimyno (angl. Background Questionnaire) klausimus ir pabaigė testą (atliko išsamių atsakymų interviu). Tyrimo metu buvo matuojamos kompetencijos, reikalingos suaugusiam žmogui, siekiančiam sėkmingai dalyvauti visuomenėje: skaitymo gebėjimai, matematinis raštingumas, gebėjimas spręsti problemas. Taip pat tyrimo metu buvo surinkta daug informacijos apie suaugusiųjų išsimokslinimą, darbo pobūdį ir įgūdžius, naudojamus darbe, namuose bei platesnėje bendruomenėje.

 PIAAC tyrimas yra veiksminga priemonė suaugusiųjų švietimo politikos formuotojams analizuojant švietimo sistemos trūkumus bei nustatant tobulintinas jos sritis, vykdant sistemingą ir kryptingą monitoringą, užtikrinantį suaugusiųjų švietimo kokybę. Veiklos rezultatai sudarys reikšmingas prielaidas priimti teisingus ir savalaikius sprendimus suaugusiųjų švietimo srityje, kas turės didelę reikšmę ne tik švietimui, bet ir visai šalies socialinei – ekonominei raidai.

Tyrimo atlikimo paslaugas vykdė ūkio subjektų grupė UAB „Civitta“ ir UAB „Eurotela“.

PIAAC (angl. Programme for the International Assessment of Adult Competencies) – tai tarptautinis suaugusiųjų kompetencijų tyrimas, organizuotas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) (angl. Organisation for Economic Co-operation and Development (sutrump. angl. OECD). Šis tyrimas yra laikomas naujausiu, inovatyviausiu ir išsamiausiu kada nors vykdytu suaugusiųjų gebėjimų tyrimu, kuriame dalyvauja apie 40 užsienio šalių. PIAAC tyrimo metu 10-yje Lietuvos apskričių iš viso buvo apklausti 6278 respondentai, iš kurių 5882 atsakė į visus klausimyno (angl. Background Questionnaire) klausimus ir pabaigė testą (atliko išsamių atsakymų interviu). Tyrimo metu buvo matuojamos kompetencijos, reikalingos suaugusiam žmogui, siekiančiam sėkmingai dalyvauti visuomenėje: skaitymo gebėjimai, matematinis raštingumas, gebėjimas spręsti problemas. Taip pat tyrimo metu buvo surinkta daug informacijos apie suaugusiųjų išsimokslinimą, darbo pobūdį ir įgūdžius, naudojamus darbe, namuose bei platesnėje bendruomenėje.

 PIAAC tyrimas yra veiksminga priemonė suaugusiųjų švietimo politikos formuotojams analizuojant švietimo sistemos trūkumus bei nustatant tobulintinas jos sritis, vykdant sistemingą ir kryptingą monitoringą, užtikrinantį suaugusiųjų švietimo kokybę. Veiklos rezultatai sudarys reikšmingas prielaidas priimti teisingus ir savalaikius sprendimus suaugusiųjų švietimo srityje, kas turės didelę reikšmę ne tik švietimui, bet ir visai šalies socialinei – ekonominei raidai.

Tyrimo atlikimo paslaugas vykdė ūkio subjektų grupė UAB „Civitta“ ir UAB „Eurotela“.

PIAAC (angl. Programme for the International Assessment of Adult Competencies) – tai tarptautinis suaugusiųjų kompetencijų tyrimas, organizuotas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) (angl. Organisation for Economic Co-operation and Development (sutrump. angl. OECD). Šis tyrimas yra laikomas naujausiu, inovatyviausiu ir išsamiausiu kada nors vykdytu suaugusiųjų gebėjimų tyrimu, kuriame dalyvauja apie 40 užsienio šalių. PIAAC tyrimo metu 10-yje Lietuvos apskričių iš viso buvo apklausti 6278 respondentai, iš kurių 5882 atsakė į visus klausimyno (angl. Background Questionnaire) klausimus ir pabaigė testą (atliko išsamių atsakymų interviu). Tyrimo metu buvo matuojamos kompetencijos, reikalingos suaugusiam žmogui, siekiančiam sėkmingai dalyvauti visuomenėje: skaitymo gebėjimai, matematinis raštingumas, gebėjimas spręsti problemas. Taip pat tyrimo metu buvo surinkta daug informacijos apie suaugusiųjų išsimokslinimą, darbo pobūdį ir įgūdžius, naudojamus darbe, namuose bei platesnėje bendruomenėje.

 PIAAC tyrimas yra veiksminga priemonė suaugusiųjų švietimo politikos formuotojams analizuojant švietimo sistemos trūkumus bei nustatant tobulintinas jos sritis, vykdant sistemingą ir kryptingą monitoringą, užtikrinantį suaugusiųjų švietimo kokybę. Veiklos rezultatai sudarys reikšmingas prielaidas priimti teisingus ir savalaikius sprendimus suaugusiųjų švietimo srityje, kas turės didelę reikšmę ne tik švietimui, bet ir visai šalies socialinei – ekonominei raidai.

Tyrimo atlikimo paslaugas vykdė ūkio subjektų grupė UAB „Civitta“ ir UAB „Eurotela“.

Vaikų raidos sutrikimai – tai viena iš dažniausių ankstyvojo amžiaus vaikų sveikatos problemų, apimančių visas pagrindines vaiko ir šeimos gyvenimo sritis. Ankstyvas šių sutrikimų išaiškinimas ir kompleksinė pagalba ypač svarbi tolesnei vaiko sveikatai ir raidai, elgesio ir emocinių sutrikimų prevencijai, vaiko integracijai į švietimo sistemą ir visuomenės gyvenimą.

Ankstyvoji reabilitacija yra sveikatos priežiūros sritis, apimanti ankstyvą raidos sutrikimų diagnostiką, ankstyvą kompleksinę pagalbą raidos sutrikimų ar jų rizikos veiksnių turintiems vaikams, pagalbą šeimai. Teikiant ją dalyvauja gydytojai, psichologai, klinikiniai logopedai, kineziterapeutai, ergoterapeutai, specialieji pedagogai, meno terapeutai, socialiniai darbuotojai, slaugytojai. Teikiant pagalbą sutrikusios raidos vaikui ir šeimai dalyvauja įvairių sveikatos priežiūros sričių specialistai, kuriems reikalingos vaiko raidos, pediatrijos, neurologijos, psichologijos, psichiatrijos žinios.

Vadovėlyje išdėstyti ankstyvojo amžiaus vaikų raidos sutrikimų šiuolaikiniai prevencijos, diagnostikos, gydymo, ankstyvosios reabilitacijos, pagalbos šeimai principai. Autoriai apibendrino naujausius šios srities mokslo pasiekimus ir Vaiko raidos centro specialistų 30 metų praktinio darbo patirtį. Vadovėlis turėtų būti naudinga priemonė tiek įvairių sveikatos priežiūros sričių studentams, tiek specialistams praktikams.

Vadovėlyje aprašoma:

• pagalba vaikams su raidos ir psichikos sutrikimais: požiūrių kaita Lietuvoje ir pasaulyje;
• neišnešiotų naujagimių raidos priežiūra ir ilgalaikis stebėjimas;
• vaiko raida ir jos ištyrimas;
• tėvų ir vaiko santykių raida ir sutrikimai;
• raidos sutrikimai: diagnostika, pagalbos būdai;
• pagalba tėvams, auginantiems sutrikusios raidos vaiką.

http://www.vaikuligonine.lt/projektai/europos-sajungos/europos-sajungos-socialinio-fondo-finansuojami-projektai/ 

Lietuvoje licencijavimo pagrindais privalomąjį sveikatos mokymą numatyta vykdyti dar 1997 m. (LRV, 1995). Nuo to laiko pasikeitė sukurtą privalomojo sveikatos mokymo modelį reglamentuojantys teisės aktai, dalyviai (ar jų pavadinimai), funkcijos, tačiau veikimo principai išliko tokie patys: asmenys, kuriems teisės aktu nustatyta pareiga įgyti sveikatos žinių ir įgūdžių, privalo dalyvauti mokymuose, kuriuos vykdo šiai veiklai licencijuoti fiziniai ir juridiniai asmenys. Atsižvelgiant į tai, kad per privalomojo sveikatos mokymo modelio įgyvendinimo laikotarpį jo kuriamas poveikis nebuvo vertintas, o pakeitimai apėmė operatyvinį lygmenį, tikslinga gilesnė Modelio tinkamumo analizė ir vertinimas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) užsakymu Vyriausybės strateginės analizės centras (toliau – STRATA) atliko tyrimą „Licencijuojamos visuomenės sveikatos priežiūros veiklos vertinimas“ (toliau – Tyrimas).

Tyrimo objektas – mokymų, nurodytų Lietuvos Respublikos (toliau – LR) visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 43 str. 2 dalies 1-3 punktuose, (toliau – mokymai) modelis (toliau – Modelis). Su mokymais susijusios trys iš šešių licencijuojamos visuomenės sveikatos priežiūros veiklos:

1)Privalomasis pirmosios pagalbos mokymas (toliau – pirmosios pagalbos mokymas);

2)Privalomasis higienos įgūdžių mokymas (toliau – higienos įgūdžių mokymas);

3)Privalomasis mokymas apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai (toliau – mokymas apie psichiką veikiančių medžiagų poveikį sveikatai). Tyrimo tikslas – atlikti Modelio tinkamumo vertinimą, pateikti rekomendacijas dėl jo tobulinimo. Tyrimo tikslui pasiekti iškelti trys klausimai, tikslo siekiama sprendžiant 4 uždavinius (2).

Tyrimo metodai: pirminių šaltinių (teisės aktų, duomenų) analizė, antrinių šaltinių (dokumentų, tyrimų) analizė, ekspertinė analizė, aprašomoji statistinė analizė.

Atliekant Tyrimą naudojama įrodymais grįsto valdymo priemonė – sprendimo (Modelio) tinkamumo vertinimas.

Tyrimo rezultatai – rekomendacijos dėl Lietuvoje taikomo Modelio tobulinimo.

Tyrimo rezultatai panaudojami Modelio tobulinimo sprendimų formulavimui.

Duomenimis grįstiems viešojo valdymo sprendimams priimti ir jų poveikiui vertinti reikia patikimų, kokybiškų, nuoseklių ir įveiklinamų duomenų (Banks, 2009). Šiuo metu Lietuvoje naudojami skirtingi instrumentai visuomenės nuostatoms, vertinimams, vertybėms ir elgsenai tirti bei sprendimų poveikiui matuoti, tačiau jie neretai turi trūkumų, o jų duomenys negali būti sistemiškai susieti. Ekspertai pastebi, kad visuomenės nuomonių tyrimams dažnai stinga reprezentatyvios respondentų atrankos, kokybiško duomenų surinkimo, o kartais ir tinkamo metodų išmanymo (Ramonaitė, 2020). Tai skatina ieškoti būdų kurti naujus įrankius ir metodus, kurie prisidėtų prie į ateitį orientuotos viešosios politikos bei padėtų tinkamai atliepti ilgalaikę šalies raidos viziją.

Atsižvelgiant į tai, buvo inicijuotas Lietuvos ilgalaikis socialinis tyrimas (toliau – LIST). Tai bus pirmasis tokio didelio masto tęstinis visuomenės nuostatų, vertybių, vertinimų ir elgsenos tyrimas Lietuvoje, skirtas nuosekliai rinkti kokybiškus ilgalaikius duomenis apie Lietuvos visuomenę bei jos raidą, kurie įgalintų vertinti ir tobulinti viešojo valdymo sprendimus. Šiuo tyrimu siekiama užtikrinti, kad Lietuvoje atsirastų periodiškai ir santykinai dažnai renkamų patikimų bei kokybiškų duomenų šaltinis, leidžiantis nagrinėti ne tik egzistuojančias nuomones, vertinimus, elgseną bet ir jų kitimą.

Atsižvelgiant į LIST mastą, siekius ir galimas rizikas, numatyta atlikti LIST techninio įgyvendinimo modelio vertinimą. Vertinimo uždaviniai:

1. atlikti kitų šalių panelinių tyrimų analizę,

(ii) remiantis atlikta analize, įvertinti tokiam tyrimui tinkamiausią techninio įgyvendinimo modelį, apimantį tyrimo populiaciją, populiacijos sąrašą, imties dydį, respondentų atrankos būdą, respondentų rekrutavimą, apklausos vykdymo logiką, apklausos vykdymo būdus, respondentų skatinimo priemones, respondentų nubyrėjimą ir jo kompensavimą bei kitus svarbius parametrus, ir

(iii) šį modelį išbandyti LIST metodikos bandomojo tyrimo metu.

LIST yra planuojamas kaip periodinė tikimybinė reprezentatyvi panelinė gyventojų apklausa, kai tyrime santykinai ilgą laiką dalyvauja tie patys respondentai. Atliekant LIST techninio įgyvendinimo modelio vertinimą, vadovaujamasi 5 pagrindiniais LIST įgyvendinimo principais ir kokybės kriterijais:

1.Reprezentatyvumas: siekis kuo teisingiau atspindėti Lietuvos gyventojų populiaciją. Šiam kriterijui įgyvendinti nuolat stebimas (ir pagal poreikį koreguojamas) tyrimo imties dydis (siekiamas kiekvienos tyrimo bangos dalyvaujančios imties dydis – 5000 respondentų) ir imties atitikimas Lietuvos gyventojų populiacijai pagal svarbiausias socialines ir demografines charakteristikas (lytį, amžių, gyvenamąją vietą, tautybę ir išsilavinimą). Taip pat naudojamos įvairios respondentus skatinančios dalyvauti priemonės (apklausos vykdymas internetine ir kitomis patogiomis savipildos formomis, finansinės ir nefinansinės paskatos).

2. Tikimybiškumas: siekis imtį sudaryti tik tikimybiniais metodais visuose apklausos vykdymo etapuose. Tik tikimybiniai imties sudarymo ir atnaujinimo metodai užtikrina rezultatų mokslinį pagrįstumą, kai daromos išvados apie tiriamą populiaciją.

3. Nuoseklumas: siekis apklausą vykdyti periodiškai ir ilgą laiką, tam tikru intervalu užduodant tuos pačius klausimus tiems patiems respondentams, kad būtų įmanoma sekti visuomenės nuomonės, vertinimų, vertybių ir elgsenos svarbiais klausimais raidą. Panelinis dizainas leidžia sistemingiau nagrinėti priežastinius ryšius, taip pat sekti viešosios politikos vertinimų, nuostatų ir elgsenos pokyčius individo lygmeniu. Be to, didesnės galimybės apklausti Lietuvos gyventojus platesniu spektru klausimų užtikrinamos cikliniu dizainu, kai kiekvienais metais vykdomos bent 4 tyrimo bangos, kurių klausimynai skiriasi, tačiau kurios kartojamos kiekvienais tyrimo vykdymo metais.

4. Atliepiamumas: siekis apklausą vykdyti periodiškai ir nuosekliai, tačiau tuo pačiu sudarant sąlygas ir galimybes surinkti valstybei tam tikru metu labai svarbius duomenis, atsižvelgiant į visuomeninio gyvenimo aktualijas, svarbias iškylančias problemas ir krizinius įvykius. Vykdant kiekvieną tyrimo bangą sudaromos galimybės įtraukti papildomus klausimų blokus, kurių poreikį pagrindžia valstybės institucijos ar mokslininkų grupės.

5. Atvirumas: siekis kuo atviriau pateikti tyrimo dizaino ir vykdymo aprašus bei pagrindinius tyrimo rezultatus. Atvirumas užtikrinamas viešai publikuojant apklausos dizaino ir vykdymo aprašus bei pačius surinktus duomenis atviros prieigos duomenų archyvuose. Nuolatinis apklausos duomenų atviras publikavimas užtikrina mokslininkų ir kitų tyrėjų galimybes savalaikiai atlikti reikiamus tyrimus ir analizes naudojant surinktus duomenis, taip pat kontroliuoti jų kokybę.

LIST techninio įgyvendinimo modelio vertinimą sudaro trys dalys. Pirmoje dalyje pateikiama kitų šalių panelinių tyrimų analizė, kurią apima tyrimo populiacijos ir atrankos ir apklausos vykdymo metodikos charakteristikos (1 skyrius). Remiantis atlikta kitų šalių panelinių tyrimų analize, antroje dalyje pristatomas LIST techninio įgyvendinimo modelio projektas (2 skyrius). Trečioje dalyje pristatomas LIST techninio įgyvendinimo modelio išbandymas (metodikos bandomasis tyrimas) ir pateikiamos pirminės išbandymo įžvalgos (3 skyrius).

2020 m. rugsėjo 9 d. Vyriausybė patvirtino 2021–2030 m. nacionalinį pažangos planą (toliau – Planas), kuriuo siekiama nustatyti pagrindinius ateinantį dešimtmetį valstybėje siekiamus pokyčius, užtikrinančius pažangą socialinėje, ekonominėje, aplinkos bei saugumo srityse, ir sutelkti finansavimo šaltinius šiems pokyčiams įgyvendinti. Plane numatomi ilgalaikiai strateginiai tikslai, pažangos uždaviniai ir pažangai matuoti skirti rodikliai su siektinomis reikšmėmis 2030 metams ir tarpinės rodiklių reikšmės 2025 metams. Plane ir kituose Lietuvos Strateginio valdymo sistemos dokumentuose numatyta, kad Plano įgyvendinimo laikotarpiu du kartus atliekami tarpiniai giluminiai ir kompleksiniai Plano įgyvendinimo pažangos vertinimai. Pirmasis tarpinis Plano įgyvendinimo pažangos vertinimas numatytas atlikti 2024 m. Šis vertinimas yra Plano pirmojo tarpinio vertimo dalis. Atsižvelgiant į Plano apimtį ir kompleksiškumą, šioje ataskaitoje pateikiamas 6 iš 10 Plano tikslų intervencijų logikos vertinimas, siekiant įvertinti teorinę 1, 2, 5, 7, 8, ir 9 Plano tikslų įgyvendinimo tikimybę bei identifikuoti šių tikslų intervencijų logikos tobulinimo poreikį.

Vyriausybės strateginės analizės centro atlikto tyrimo objektas: viešojo valdymo inovacijų sistema.

Tyrimo tikslas: sukurti viešojo valdymo inovacijų valdysenos modelį, remiantis suformuota viešojo valdymo inovacijų koncepcija.

Uždaviniai:

1. Parengti Lietuvoje taikytiną viešojo valdymo inovacijų koncepciją – apibrėžti viešojo valdymo inovacijų sąvoką, jų tipus, nustatyti skatinančius / ribojančius veiksnius, skatinimo priemones ir būtinas prielaidas bei sąlygas viešojo valdymo inovacijų plėtrai, suformuluoti pagrindinius viešojo valdymo inovacijų valdysenos principus, institucinius elementus.

2. Remiantis suformuota viešojo valdymo inovacijų koncepcija ir atsižvelgiant į Lietuvos viešojo valdymo sistemos specifiką, parengti viešojo valdymo inovacijų valdysenos modelio alternatyvas, kurios leistų įgyvendinti suformuotą viešojo valdymo inovacijų koncepcija.

3. Atlikus parengtų viešojo valdymo inovacijų valdysenos modelio alternatyvų vertinimą (išnagrinėjus jų stipriąsias ir silpnąsias puses bei nustačius būtinuosius patobulinimus, reikalingus kiekvienos iš modelio alternatyvos įgyvendinimui), pateikti rekomendacijas dėl Lietuvai tinkamo viešojo valdymo inovacijų valdysenos modelio.

Įgyvendinant šį tyrimą taikyta įrodymais grįsto valdymo priemonė sprendimo poveikio vertinimas, t. y. siekiama suformuoti viešojo valdymo inovacijų koncepciją, pasiūlyti galimas viešojo valdymo inovacijų valdysenos modelių alternatyvas ir atlikti jų vertinimą, siekiant identifikuoti tinkamą Lietuvai viešojo valdymo inovacijų valdysenos modelį. Šiam vertinimui atlikti buvo keliami šie vertinimo klausimai:

• Kokie yra pagrindiniai viešojo valdymo inovacijas skatinantys ir ribojantys veiksniai bei priemonės ir sąlygos inovacijų plėtrai?

• Kurie viešojo valdymo inovacijų valdysenos principai ir instituciniai elementai prisideda prie palankios inovacijoms aplinkos ir kultūros kūrimo bei sudaro sąlygas šiai iniciatyvai sėkmingai vystytis?

Šis tyrimas ir jo rezultatai yra panaudojami rengiant viešojo valdymo inovacijų priemonės aprašą, o vėliau įgyvendinat priemonės veiklas, sukurti ir įgyvendinti viešojo valdymo inovacijų kūrimo ir diegimo sistemą. Viešojo valdymo inovacijų koncepcija ir valdysenos modelis yra būtinos sąlygos norint pradėti įgyvendinti minėtą priemonę.

Šio projekto tikslas – pateikti rekomendacijas su inovatyvių sprendimų kryptimis, kurios padidintų valstybinių institucijų, dirbančių užimtumo ir socialinės politikos srityse, atsparumą veikiant neapibrėžtumo sąlygomis. Projekte buvo bendradarbiaujama su Užimtumo tarnyba prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybine darbo inspekcija prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Į COVID-19 pandemijos sukeltos krizės pasekmes buvo žvelgiama iš trijų perspektyvų: institucijų (sistemos), vartotojų ir ateities. Projekte buvo naudojama tyrimų praktika, apibrėžta kaip veiksmo tyrimas (angl. action research), dar vadinama veiksmo ciklu, nes tyrimo procesas taikant šią praktiką yra interaktyvus bei pasikartojantis. Vartotojų poreikiams nustatyti bei ateities simuliacijoms kurti buvo pasitelkiami dalyvaujamojo dizaino ir ateities mąstymo įrankiai, įgyvendintos bendros kūrybos veiklos. Parengtose rekomendacijose derinami trumpalaikių ir ilgalaikių veiksmų institucijoms pasiūlymai, atsižvelgiant į išskirtos tikslinės grupės – jaunimo arba kitaip būsimų paslaugų vartotojų – poreikius ir lūkesčius.

Projekto metu nustatyta, kad dėl COVID-19 pandemijos išaugo informacijos kiekis ir išorinės komunikacijos poreikis, suintensyvėjo komunikacija institucijų viduje, keitėsi komunikacijos su klientais būdai ir turinys, reikėjo diegti papildomas paslaugas, įgyvendinti organizacinius pokyčius, padidėjo darbo ir emocinis krūvis, klientų skaičius ir pakito jų lūkesčiai. Institucijos įvairiai reagavo į sistemos sukrėtimą bei iš dalies prisitaikė darbui neapibrėžtumo sąlygomis.

Projekto metu taip pat nustatyta, kad tikslinei jaunimo grupei – ateities vartotojams – trūksta informacijos ir žinių apie bendradarbiavusių institucijų veiklą bei teikiamas paslaugas. Kita vertus, jaunimo grupė dar neturi aiškios vizijos ir poreikių savo dalyvavimui darbo rinkoje ir nėra tikri dėl galimo institucijų vaidmens, sprendžiant su darbu susijusius klausimus.

Sistemos sukrėtimas privertė atsisakyti dalies paslaugų teikimo ir paspartino naujų elektroninių paslaugų plėtrą, todėl didesnį dėmesį ateityje reikėtų skirti vartotojų įpročių formavimo strategijoms. Sukrėtimas susiaurino teikiamų konsultacijų formų įvairovę, tačiau ilgainiui rekomenduotina išlaikyti galimybę konsultuotis skirtingais būdais. Siekiant didesnio atsparumo, aktualus išlieka reguliarus tikslinių auditorijų identifikavimo procesas. Neapibrėžtumo sąlygomis veikiančiai institucijai reikalingas vartotojų pasitikėjimas – atsparumą vartotojo atžvilgiu didintų aiškiai komunikuojama institucijos veikla.

Didinant atsparumą, institucijai reikėtų įsivertinti atskirų infrastruktūros sistemų lankstumą ir pritaikomumą, į tobulinimo procesą etapiškai įtraukti vartotojus, tobulinti vidinius mechanizmus, amortizuojančius padidėjusį užklausų ir teisės aktų srautą. Siekiant kokybiškos institucijos veiklos užtikrinimo ateityje, reikėtų daugiau dėmesio skirti motyvacijos, emocinės būklės ir psichikos sveikatos gerinimo veikloms, valdymo kompetencijų tobulinimui.

Institucijoms vertėtų daugiau dėmesio skirti sparčiai besikeičiančio darbo pobūdžio stebėsenai ir analizei. Rekomenduotina plačiau žiūrėti į esamus švietimo tikslus ir ieškoti didesnio integralumo su besikeičiančia švietimo sistema bei didinti institucijų vaidmenį socialinės atsakomybės srityje ir bendradarbiavimą su visuomene.

Atliekamas tyrimas atliepia Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. XII-1682 „Dėl Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programos patvirtinimo“ (toliau – Programa), 45.5 papunktyje nustatytą uždavinį plėtoti veiksmingą kovą su prekyba žmonėmis, kurio krypčių (1. sustiprinti nacionalinį kovos su prekyba žmonėmis koordinavimą; 2. tobulinti prekybos žmonėmis prevenciją ir tyrimą; 3. sustiprinti pagalbos nukentėjusiesiems nuo prekybos žmonėmis ir asmenims, turintiems didesnę riziką nukentėti nuo šio nusikaltimo, teikimo sistemą) įgyvendinimas Programos 56 punktu priskirtas Lietuvos Respublikos Vyriausybei, t. y. Programos tikslams ir uždaviniams įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina tarpinstitucinį priemonių planą.

Taip pat atliekamu tyrimu atliepiama GRETA rekomendacija įvertinti galimybę įsteigti nepriklausomą nacionalinio pranešėjo pareigybę arba paskirti kitą mechanizmą nepriklausoma organizacine institucija, atsakinga už veiksmingą valstybės institucijų kovos su prekyba žmonėmis veiklos stebėseną, ir tikslingų rekomendacijų teikimą.

STRATA 2022 m. atliko du Nacionalinio pranešėjo sistemos tyrimus. Pirmasis tyrimas - Nacionalinio pranešėjo statuso Lietuvoje atitikties vertinimas 1 (toliau – STRATA tyrimas), kurio metu atliko funkcijų peržiūrą, indikavo suskurtos sistemos ydas bei pateikė alternatyvas sistemos tobulinimui. Su šio tyrimo ataskaita galima susipažinti STRATA tinklalapyje. Antrasis tyrimas - Nacionalinio pranešėjo statuso pokyčio sprendimo poveikio vertinimas. Antrojo tyrimo rezultatai pateikiami šioje ataskaitoje.

Nacionalinio pranešėjo statuso pokyčio sprendimo poveikio vertinimas atliktas siekiant nustatyti tinkamiausią sprendimo alternatyvą, suformuluotą STRATA 2022 m. atlikto tyrimo ataskaitoje „Nacionalinio pranešėjo statuso Lietuvoje atitikties vertinimas“. Funkcijų peržiūros metu atliktos funkcijų analizės ir ekspertų apklausos rezultatai parodė, kad nei viena iš numatytų alternatyvų ekspertų vertinimu nebuvo kategoriškai atmesta kaip neįgyvendinama, t. y. visų jų įgyvendinamumo vidutinis įvertinimas buvo labiau teigiamas. Tačiau I-ąjai (atskiro padalinio steigimas Vidaus reikalų ministerijoje) ir IV-ąjai (dalies funkcijų palikimas Vidaus reikalų ministerijoje ir dalies funkcijų įsigijimas išorėje) alternatyvoms buvo pateikta pastabų dėl rizikos nepasiekti pokyčio tikslo – užtikrinti Nacionalinio pranešėjo instituto nepriklausomumą. II-osios (Nacionalinio pranešėjo uždavinių perdavimas Seimo kontrolierių įstaigai) alternatyvos įgyvendinamumo srityje indikuojamos atitikties konstitucinei sąrangai ir kompetencijų riboms rizikos. III-iąjai (naujos įstaigos steigimas) alternatyvai išsakyti pastebėjimai dėl sąlyginai didelių pokyčio sąnaudų.

Pirmojo STRATA tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad šiuo metu Lietuvoje esanti status quo yra netenkinanti kelių nacionalinio pranešėjo institutui keliamų reikalavimų.

Pirmiausia, neužtikrinta, kad Lietuvos Respublikos nacionalinio pranešėjo sistema pilnai atitiktų nepriklausomumo principo reikalavimus, taip pat, kad stebėsenos rezultatai atitiktų nešališkumo ir objektyvumo reikalavimus, kadangi neatskirtos nacionalinio pranešėjo funkcijos (informacijos rinkimas, rezultatų analizė ir vertinimas) nuo Vidaus reikalų ministerijos vykdomų funkcijų, susijusių su prekybos žmonėmis prevencija ir kontrole (valstybės politikos formavimas prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės srityje ir jos įgyvendinimo organizavimas). Šių funkcijų ministerijoje vykdyme dalyvauja ir Nacionalinio pranešėjo uždavinius įgyvendina vienas asmuo, t. y. priskirtas veiklos vykdymo ir veiklos vykdymo vertinimo funkcijas vykdo intereso konflikto sąlygomis. Tyrimo rezultatai patvirtino, kad Nacionalinio pranešėjo nepriklausomumas ribojamas tiesioginio pavaldumo ir atskaitomybės ryšiais, t. y. esantis Nacionalinio pranešėjo funkcijos integravimas į Vidaus reikalų ministerijos organizacinę valdymo struktūrą, be papildomų, nepriklausomumą užtikrinančių teisių, pareigų ir įgaliojimų suteikimo, negali būti laikomas tinkamu sprendimu keliamų nepriklausomumo reikalavimų užtikinimui.

Antrasis tyrimas atliktas ir vertinimo kriterijai nustatyti taikant Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos nuostatas. Buvo remiamasi Europos Tarybos kovos su prekyba žmonėmis ekspertų grupės (GRETA) periodiškai atliekamų nacionalinės pažangos vertinimų duomenimis, taip pat taikant struktūruotą klausimyną apklausti ekspertai, atliktas interviu su GRETA atstovu.

Alternatyvų sąnaudų analizė atskleidė, kad mažiausiai sąnaudų pareikalautų įgyvendinant IV-ąją alternatyvą (dalis funkcijos vykdoma Vidaus reikalų ministerijoje, dalis jų įsigyjama išorėje). Iš ekspertų pateiktų alternatyvų veiksmingumo vertinimų nustatyta, kad geriausiai įvertintos II-oji alternatyva (uždavinių perdavimas Seimo kontrolierių įstaigai) ir III-ioji alternatyva (savarankiškos įstaigos steigimas). Analizuojant pateiktus duomenis dėl alternatyvų įgyvendinamumo, nustatyta, kad geriausiai įvertinta II-oji alternatyva. Tačiau galutiniai tyrimo rezultatai, gauti atlikus ekspertinę duomenų analizę, rodo, kad II-oji alternatyva – nacionalinio pranešėjo uždavinių priskyrimas Seimo kontrolierių įstaigai – laikoma tinkamiausia. Minima alternatyva buvo grindžiama įstaigos turimu Nacionalinės žmogaus teisių institucijos statusu. Tačiau tyrimo metu buvo identifikuotos ir šios alternatyvos pasirinkimo rizikos, kurios gali įtakoti nepakankamą instituto veiksmingumą.

Vienas iš Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) uždavinių yra skatinti viešosios politikos inovacijas pasitelkiant inovatyvias viešosios politikos formavimo praktikas, kurios remiasi holistiniu požiūriu, glaudaus bendradarbiavimo ir eksperimentavimo principais. Panaudojant dalyvaujamojo dizaino ir eksperimentinius metodus yra siekiama įtraukti suinteresuotąsias šalis ir galutinius vartotojus į bendros kūrybos procesus ir išbandyti naujas idėjas. STRATA parengtoje apžvalgoje „Lietuvos jaunimo psichikos sveikatos paslaugų teikimo grandinės vertinimas II etapas: į jaunimo poreikius orientuotos psichikos sveikatos paslaugų sprendimo alternatyvos“ yra apžvelgiami jaunimo psichikos sveikatos poreikiai, susiję su paslaugų teikimu, bei iššūkiai, keliantys sunkumus šiems poreikiams atliepti mokyklos kontekste, pristatomos sprendimo alternatyvos bei rekomendacijos švietimo bendruomenės raštingumui psichikos sveikatos srityje didinti ir tarpusavio santykiams plėtoti mokyklos kontekste. Tyrime dėmesys skiriamas psichikos sveikatos prevencinėms veikloms bei paslaugų sistemai, kuri skirta 14–19 metų amžiaus moksleiviams, besimokantiems 9–12 klasėse (arba 1–4 gimnazijos klasėse). Pateiktos įžvalgos yra grindžiamos pirminiais ir antriniais kiekybiniais ir kokybiniais duomenimis, bendros kūrybos sesijų metu surinkta medžiaga.

 Lietuvos Respublikos Vyriausybės Kanceliarijos (toliau – LRVK) užsakymu, Vyriausybės strateginės analizės centras (toliau – STRATA) atliko tyrimą apie tris valstybės poreikiams atliepti skirtas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) priemones. Tyrime analizuotos priemonės: ilgalaikės MTEP programos (Ilgalaikės institucinės MTEP programos bei Nacionalinės mokslo programos) ir trumpalaikė MTEP programa (Reikminiai tyrimai). Šioje ataskaitoje pateikta analizuotų priemonių situacijos diagnostika, identifikuotos problemos susijusios su valstybės poreikių atliepimu įgyvendinant šias priemones bei pateiktos rekomendacijos, ką būtų tikslinga keisti šių priemonių kontekste. Tikimasi, kad ataskaita leis išsamiau susipažinti su nagrinėtomis priemonėmis bei bus pagrindas tolimesnėms diskusijoms ieškant sprendimų, kaip būtų galima patobulinti MTEP užsakymų valstybės poreikiams sistemą.

Šio tyrimo tikslas – išnagrinėti kitų šalių ateities kūrimo ekosistemas ir pateikti pradinius pasiūlymus, kaip ateities įžvalgų metodai gali būti panaudoti Lietuvos tvaresnės ateities kūrimui. Šis darbas nėra skirtas sistemingai ir giluminei Lietuvos situacijos analizei; jo paskirtis – suteikti pradžią, išryškinti pradinius ateities projektavimo ekosistemos kontūrus Lietuvoje ir surinktos medžiagos pagrindu apsvarstyti ir pasiūlyti tolesnius darbus, įskaitant numatyti tolesnių įrodymų ir įžvalgų galimus poreikius.

Ataskaitoje yra pristatoma metodologinė prieiga, iškeliant detalesnį naudotos analitinės sistemos – EBPO sėkmingos ateities elementų – pristatymą kaip atskirą skyrių. Po to seka skyriai, kuriuose viena po kitos pagal šią analitinę sistemą yra nagrinėjamos trijų šalių ateities kūrimo ekosistemos – Suomijos, Nyderlandų ir Airijos. Jas glaustai apibendrinus, dalyje „Diskusija“, vėlgi pasitelkiant EBPO Sėkmingos ateities elementų sistemą, yra svarstoma, kaip užsienio šalių patirtis ir sprendiniai galėtų įkvėpti Lietuvos stiprios orientacijos į ateitį vystymo darbus ir koks galėtų būti ateities įžvalgų vaidmuo ir poreikiai. Tuo pačiu, skenuojant lietuviškąjį kontekstą, siekiama atrasti jau egzistuojančias pastangas ir praeityje taikytus mechanizmus, atskleisti jau dabar sistemoje slypintį potencialą, kuriam ateities įžvalgų prieiga galėtų pasiūlyti galimybę atsinaujinti, tapti sėkmingesniu.

Vyriausybės strateginės analizės centro atlikto tyrimo tikslas – parengti notarinių veiksmų įkainių nustatymo metodiką ir pasiūlymus dėl praktinio jos įgyvendinimo.

Tyrimo uždaviniai:

1. Atlikti kitose šalyse taikomų notarinių veiksmų įkainių nustatymo praktikos analizę.

2. Išanalizuoti ir įvertinti teisės aktuose numatytus notarinių veiksmų įkainių nustatymų būdus ir kriterijus, įvertinti kriterijų tinkamumą, pagrįstumą ir jų praktinio taikymo galimybes.

3. Parengti išlaidų dydžio ir įkainių apskaičiavimo metodiką, nustatant kiekvienam kriterijui atitinkamus įverčius, numatyti išimčių ir lengvatų taikymo principus; parengti daugiau negu vieną išlaidų dydžio ir atlyginimo įkainių apskaičiavimo variantą.

4. Parengti išvadas ir rekomendacijas.

Šia ataskaita siekta įvertinti, kokių pokyčių reikia švietimo, ugdymo ir įgūdžių srityse, norint pasiekti norimą valstybės būklę 2050 metais, ir pateikti pokyčių rekomendacijas, atsižvelgiant į ateities tendencijas, dabartinę švietimo būklę ir pageidaujamą Lietuvos ateities scenarijų.

Pradžioje išanalizuota, kokius iššūkius kelia ir kokias galimybes atveria švietimui, ugdymui ir įgūdžiams ryškiausios pasaulio megatendencijos. Pati svarbiausia – technologinių pokyčių ir hipersusietumo tendencija, tiesiogiai susijusi su švietimo ir mokymosi įvairėjimo bei įvairėjančios nelygybės tendencijomis. Technologiniai pokyčiai kurs galimybes rastis naujiems mokymosi būdams ir metodams, bet drauge kels riziką, kad kokybiškas mokymas(is) taps neprieinamas žemesniu technologiniu raštingumu pasižyminčioms visuomenės grupėms. Švietimo įvairėjimas mes iššūkį ir politinės, ir kultūrinės bendruomenės integralumui.

Ataskaitoje aptarta, kaip Lietuvos ir užsienio ekspertai vertina esamus Lietuvos pasiekimus, kokios sėkmės ir nesėkmės siejamos su vaikų mokymusi, profesiniu mokymu, mokymusi visą gyvenimą ir aukštojo mokslo studijomis, kokius įgūdžius formuoja dabartinė sistema ir ar ji pasirengusi ateities iššūkiams. Greta didelio švietimo prieinamumo išskiriamas menkas švietimo finansavimas, silpni visuomenės skaitmeniniai įgūdžiai, gana prastai vertinami Lietuvos mokinių pasiekimai, nepopuliarus profesinis mokymas ir tarptautiškumo stokojantis aukštasis mokslas.

Remiantis keturiais „Lietuva 2050“ valstybės ateities scenarijais aptarti jų švietimo pavidalai, atsižvelgiant į esamą švietimo situaciją. Valstybės ateities scenarijai suformuoti pagal demokratijos–autokratijos ir švietimo proveržio–švietimo stagnacijos ašis. Bendrai manoma, kad nuo galimybės įgyvendinti proveržį švietime priklauso ir visos valstybės ateitis. Vienas scenarijus atitinka išlaikytą dabartinės būklės status quo, kitas būklės pablogėjimą, likę du numato esminį proveržį. Viename iš pastarųjų švietimo proveržis siejamas su žmogaus gebėjimų ir įgūdžių pajungimu valstybės ekonominiams ir politiniams tikslams, kitame – su kiekvieno žmogaus galimybių ir įgūdžių išskleidimu, siekiant, kad jis būtų pasirengęs ateičiai, gebėtų pasirūpinti savimi ir kitais. Pastarojo, pageidaujamo scenarijaus, pagrindiniai bruožai yra visų lygių mokymosi personalizavimas ir švietimo sistemos vidinis integralumas.

Ašinės kryptys švietimo ateities scenarijuose – ar pavyks pasiekti kokybišką švietimą, nuolat prisitaikantį prie kintančio pasaulio, produktyviai pasitelkiantį naujoves ir žvelgiantį į ateitį, ir ar jis bus visiems prieinamas, nepriklausomai nuo socialinės padėties. Ar švietimas sugebės taip persiorientuoti, kad gebėtų ugdyti žmogų, turintį mūsų ateities valstybės išlikimui ir klestėjimui būtinas savybes: smalsumą, drąsą, atsparumą, lyderystę, o drauge – empatiją ir gebėjimą veikti bendruomenėje.

Kokios sąlygos ir galimybės įgyvendinti proveržį švietime? Ataskaitoje analizuoti gerieji kitų šalių pavyzdžiai ir pasiekimai, orientuojantis į šalis lyderes ar didžiausią pažangą padariusias iniciatyvas. Daugiausia pavyzdžių aptarta iš Skandinavijos šalių ir Estijos. Išskirta mokytojų ir mokyklų autonomija Estijoje, Suomijos patirtis visą švietimo sistemą sutelkiant iššūkiams spręsti, Maltos pasiekimai pasitelkiant blokų grandinės (angl. blockchain) technologijas. Šie pavyzdžiai gali tapti įkvėpimu ir mums, siekiant švietimo proveržio.

Keltas klausimas, kokios gali egzistuoti paskatos ir trukdžiai siekiant norimo ateities scenarijaus, aptarta esama Lietuvos švietimo ekosistema: teisinis pagrindas, veikėjai, sprendimų priėmimo pobūdis ir skaitmeninė infrastruktūra. Įvertinta, kad švietimo ekosistemos pokyčio galimybes riboja vertikalus sprendimų priėmimas ir centralizuotas sprendimų įgyvendinimas. Socialiniai partneriai ir ekosistemos veikėjai turi mažai autonomijos ir įgalinimo, trūksta veiksmingų bendradarbiavimo modelių. Šiuo metu pokytis priklauso nuo to, ar jis atsiduria konkrečioje Vyriausybės darbotvarkėje, ar Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau – ŠMSM) vadovybė pajėgi imtis stiprios lyderystės bei geba pokytį gerai administruoti. Nors Švietimo įstatymas yra visos švietimo sistemos jungiamasis teisinis pagrindas, tačiau ji yra padalinta į atskiras posistemes: vaikų mokymas ir ugdymas, profesinis mokymas, suaugusiųjų švietimas, aukštasis mokslas turi atskirus įstatymus. Kiekviena posistemė yra valdoma atskirai (vertikaliai), nėra iki galo aiškios atsakomybės už pasiektus rezultatus. Dėl šių švietimo ekosistemos bruožų neišnaudojamos visos jos sinergijos galimybės ir negalima pasiekti geriausių rezultatų. Lietuvos švietimo sistemos silpnybių, stiprybių, galimybių ir grėsmių aptarimas siejamas su ateities poreikiais žvelgiant į norimą ateitį. Siekiant, kad išsipildytų sėkmės scenarijus, valstybėje turi būti įgyvendinta ambicinga švietimo ir mokslo plėtros reforma, švietimui ir mokslui skiriami dideli finansiniai ištekliai. Švietimo ekspertai pabrėžė, kad reikalingas visuomenės ir politikų požiūrio į švietimą pokytis. Esama ryškių poreikių, siejamų su mokytojų kvalifikacija ir vaidmeniu, mokymo metodais, mokymosi ir ugdymo tikslais, mokymusi visą gyvenimą ir aukštųjų mokyklų veiklos pokyčiais.

Remiantis anksčiau įvardyta analize pateikti švietimo ekosistemos transformacijos siūlymai. Instituciškai ir struktūriškai turėtų būti panaikintos šiuo metu egzistuojančios perskyros tarp formaliojo ir neformaliojo švietimo, pirminio profesinio mokymo ir vidurinio ugdymo, rengiami mokytojai turi gauti daug daugiau šiuolaikinių psichologijos ir didaktikos žinių. Siūloma mokymąsi mokykloje perstruktūruoti, jį remiant problemų sprendimu. Skatinant mokymąsi visą gyvenimą, siūloma, kad kiekvienam suaugusiam žmogui per metus valstybė skirtų tam tikrą skaičių nemokamo mokymosi kreditų ir kad būtų įgyvendinta atviros profesinės ar aukštosios mokyklos koncepcija, orientuota į kreditų kaupimą ir personalizuotą mokymąsi. Norint pokyčių universitetuose, siūloma tinklo pertvarkymą derinti su svariai didinamu biudžetiniu finansavimu, skirtu studijų pertvarkymui ir tarptautiškumo priemonėms.

Kad įvyktų šie pokyčiai, siūloma pradžioje inicijuoti programas, kurios sudarytų sąlygas išbandyti inovatyvius siūlymus ir eksperimentuoti ieškant geriausių sprendimų. Vėliau pasiteisinę sprendimai būtų diegiami nacionaliniu lygiu. Kad švietimo sistema ateityje veiktų efektyviai, siūloma ją labiau decentralizuoti ir diegti horizontalios jos veikėjų sąveikos modelius. Pokyčio siūlymai pateikti ir kaip detalios rekomendacijos švietimo politikos formuotojams ir įgyvendintojams.

Ataskaita remiasi požiūriu, kad svarbu pripažinti abipusę sąveiką tarp švietimo ir valstybės: valstybė kreipia švietimą ir švietimas kuria valstybę. Valstybės strategijos rengimas atskleidė, kad švietimui keliami išskirtinai dideli lūkesčiai. Švietimo ekspertai diskusijose ne kartą nurodė, kad dabartinė švietimo būklė vertintina kaip labai gera pagal švietimui skiriamus išteklius ir ekosistemos pobūdį. Vadinasi, reikšmingas švietimo proveržis yra neįmanomas nepakeitus ryšių pačioje ekosistemoje ir jos veikimo pobūdžio.

Klimato kaita, senėjanti Europos populiacija, auganti imigracija, infekcinių ligų protrūkiai/pandemijos bei geopolitinis nestabilumas veiks visas gyvenimo sferas ir sveikata nėra išimtis. Šie ateities iššūkiai lems didėjančią sveikatos apsaugos sistemos apkrovą, kuri kartu su lėtiniu žmogiškųjų išteklių sveikatos sektoriuje trūkumu bei augančiais sveikatos priežiūros netolygumais kels didelę grėsmę Lietuvos gyventojų sveikatai. Nors naujų technologijų įveiklinimas turi didelį potencialą palengvinti akistatą su šiais iššūkiais, išliekant sveikatos, demografiniams, ekonominiams ir socialiniams netolygumams bei atskirčiai, trūkstant žmogiškųjų ir finansinių resursų nacionalinė sveikatos sistema privalės adaptuotis, tapti mobilesnė, labiau decentralizuota, pagrįsta telemedicina ir dirbtinio intelekto algoritmais. Ilgėjant gyvenimo trukmei ir visuomenei sparčiai senstant, dar didesniu sveikatos politikos prioritetu taps prevencija ir sveikatos stiprinimas bei bendruomenėje teikiamos socialinės paslaugos. Kita vertus, ateities biotechnologijos ir individualizuoti vaistai leis palaikyti ir stiprinti gyventojų sveikatą.

Atlikus ankstesnių sveikatos politikos kryptis nurodančių strateginių dokumentų apžvalgą išryškėjo, kad stokojama viešosios politikos dokumento, skirto pačios sveikatos sistemos ilgalaikei vizijai ir tikslams numatyti. Pagrindinės sveikatos politikos tikslų grupės, kurias galima išskirti, yra: (1) sveikatos stiprinimas apimantis socialinės atskirties mažinimą, palankios gyvenimui aplinkos kūrimą ir sveikatos problemų prevenciją; (2) gyventojų poreikius atitinkančių veiksmingų sveikatos priežiūros paslaugų plėtojimas. Pastebima, kad sveikatos politikos tikslai nevisiškai atspindi tokių tarptautinių organizacijų, kaip Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ar Europos Komisija (EK), rekomendacijas Lietuvai: nepakankamas dėmesys skiriamas tarpinstituciniam bendradarbiavimui, socialinių ir sveikatos paslaugų integravimui bei netolygaus specialistų pasiskirstymo šalyje klausimams. Kai kuriems tikslams pasirinkti rodikliai yra gan riboti ir gali būti nepakankami įvertinti pažangai siekiant numatytų tikslų. Apie kai kuriuos poveikio vertinimo rodiklius kurį laiką nebuvo renkami duomenys, o dar kitais atvejais skirtinguose dokumentuose pasirinkti skirtingi rodikliai sveikatos tikslams vertinti neleidžia adekvačiai palyginti strategijų ir naudojamų priemonių efektyvumo.

Pagrindinės įžvalgos atlikus ankstesnių strateginių dokumentų apžvalgą yra:

1. Su prevencija ir sveikatos stiprinimu susijusių tikslų pažanga yra netolygus: socialinės atskirties mažinimą vertinantys rodikliai net viršija siekinius, suvartojamo alkoholio kiekis mažėja, tačiau savižudybių skaičius mažėja nepakankamai sparčiai, kaip ir suvartojamų tabako gaminių, o tai kelia klausimą apie nepakankamą priemonių šiems uždaviniams įgyvendinti efektyvumą arba tik dalinį šių priemonių įgyvendinimą.

2. Vangus uždavinių, susijusių su efektyvių ir į pacientų poreikius orientuotų sveikatos priežiūros paslaugų įgyvendinimu ir netolygiu sveikatos priežiūros specialistų pasiskirstymu šalyje, sprendimas neleido iki galo pasiekti antrosios tikslų grupės, orientuotos į gyventojų poreikius atitinkančių veiksmingų sveikatos priežiūros paslaugų plėtrą, siekinių. Prieinamumas dažnai klaidingai buvo operacionalizuotas kaip infrastruktūros plėtros klausimas, nors tarptautinių organizacijų išvados akcentuoja, kad nepakankamas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas Lietuvoje yra daugiausia sąlygotas būtent netolygaus sveikatos priežiūros specialistų pasiskirstymo. Sveikatos priežiūros paslaugų orientacijai į pacientą didinti nebuvo skirta pakankamai priemonių.

Svarbus „Lietuva 2050“ pažangos strategijos rengimo etapas buvo scenarijų dirbtuvės į kurias buvo įtrauktas platus ekspertų ratas. Šių dirbtuvių metu buvo naudotas ateities numatymo (angl. forecasting) metodas: atsižvelgiant į išanalizuotas ateities megatendencijas ir Lietuvai aktualius iššūkius buvo identifikuoti keturi galimi ateities scenarijai, suformuoti pagal demokratijos–autokratijos ir švietimo proveržio–švietimo stagnacijos ašis. Manoma, kad nuo galimybės įgyvendinti proveržį švietime ir dominuosiančios valdysenos formos priklauso ir visos valstybės ateitis. Vienas scenarijus atitinka išlaikytą dabartinės būklės status quo, kitas būklės pablogėjimą, likę du numato esminį proveržį švietime, tačiau viename iš jų vyraujanti autokratija pasireiškia stipria valstybės kontrole visose gyvenimo srityse. Šioje ataskaitoje detalizuota, kaip kiekvieno scenarijaus atveju atrodytų sveikatos apsaugos sistema ir kaip tai paveiktų Lietuvos gyventojų sveikatą. Pageidaujamo scenarijaus, atspindinčio švietimo proveržį ir demokratijos įsigalėjimą, pagrindiniai bruožai sveikatos srityje yra žmogaus įgalinimas prisiimti atsakomybę už savo sveikatą sudarant sveikatai palankias sąlygas (tiek fizinės infrastruktūros, palankios aplinkai, tiek darbo ir laisvalaikio balanso ir kultūros, skatinančios bendražmogiškas vertybes, puoselėjimas), didinat paslaugų prieinamumą, ugdant sveikatos raštingumą ir naudojantis bendruomenių resursais.

Siekiant identifikuoti sąlygas ir galimybes judėti pageidaujamo scenarijaus sveikatos srityje link, ataskaitoje taip pat analizuoti kitų šalių pavyzdžiai ir pasiekimai, orientuojantis į šalis lyderes ar didžiausią pažangą padariusias iniciatyvas. Apžvelgus bendras sveikatos srityje vykdomų reformų tendencijas, daugiausia pavyzdžių aptarta iš Skandinavijos šalių, Italijos ir Slovėnijos, kuri yra sąlyginai panašesnė į Lietuvą (resursais ar istorine praeitimi). Apžvelgtos iniciatyvos tokiose srityse kaip prevencija ir sveikatos stiprinimas, pirminės sveikatos priežiūros reformos ir bendruomenių įgalinimas, psichikos sveikatos stiprinimas ir psichikos sveikatos priežiūra, ilgalaikė priežiūra, paslaugų prieinamumo regionuose didinimas ir (bio)farmacijos ir (bio)technologijų įveiklinimas ekonomikoje.

Keltas klausimas, kokius resursus Lietuva turi judėti norimo ateities scenarijaus link ir su kokiais trukdžiais gali šiame kelyje susidurti bei kaip juos įveikti. Šiuo tikslu visų pirma aptarta esama Lietuvos sveikatos ekosistema: teisinis pagrindas, veikėjai, sprendimų priėmimo pobūdis ir skaitmeninė infrastruktūra. Siekiant identifikuoti sveikatos politikos kryptis, reikalingas judant pageidaujamo ateities scenarijaus link, aptartos sveikatos ekosistemos silpnybės, stiprybės, galimybės ir grėsmės šio scenarijaus kontekste. Įvertinta, kad sveikatos ekosistemos pokyčio, reikalingo judant pageidaujamo ateities scenarijaus link, galimybes riboja negebėjimas organizuotai priimti politinių sprendimų ir laiku reaguoti į technologinės pažangos, senstančios visuomenės, žmogiškųjų resursų trūkumo iššūkius, prastas tarpinstitucinis bendradarbiavimas, nepakankama socialinių ir sveikatos paslaugų integracija, neefektyvus žmogiškųjų išteklių planavimas, sveikatos priežiūros specialistų stoka regionuose, nepakankamas finansavimas ir efektyvaus finansavimo modelio nebuvimas bei nepakankamas dėmesys Lietuvos gyventojų sveikatos raštingumo ugdymui.

Remiantis atlikta analize pateikti sveikatos ekosistemos transformacijos pasiūlymai. Viena svarbiausių pokyčių krypčių yra visuomenės įgalinimas tiek ugdant sveikatos raštingumą, tiek gebėjimą kritiškai mąstyti bei sudarant sąlygas sveikam gyvenimui savo bendruomenėje. Taip pat numatomi reikalingi veiksmai siekiant pasirengti technologijų transformacijai ir įveiklinti pacientų duomenis ir taip sukuriant namų bei darbo aplinkos ir sveikatos apsaugos sistemos skaitmeninę jungtį. Kita svarbi kryptis yra organizuota tarpinstitucinio bendradarbiavimo, ypač tarp sveikatos ir socialinių sektorių, plėtra ir daugiadalykių specialistų komandų rengimas ir sąlygų šiam darbui sudarymas. Taip pat siūloma daugiau dėmesio skirti sveikatos priežiūros specialistų planavimui ir inovatyvių sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo modelių testavimui.