Nuo 2021 m. vykdomos vaikų apklausos parodė, kad dauguma respondentų aktyviai domisi, kas yra sveika gyvensena. Jie dažniausiai susieja sveiką gyvenseną su sveika ir tinkama mityba bei sportu, aktyviu gyvenimu. Be to, dauguma apklaustųjų įsitikinę, kad sveikai gyventi yra įdomu ir šaunu. Tendencija rodo augančios kartos pozityvią nuostatą ir motyvaciją rūpintis savo sveikata ateityje.
2023 m. vaikų apklausa rodo, kad dauguma respondentų pritaria dėl sveikos gyvensenos svarbos ir yra pasirengę imtis veiksmų jos gerinimui. Dauguma teigė, kad jie reguliariai mankštinasi, stengiasi valgyti sveiką maistą, miegoti pakankamai ir vengti kenksmingų įpročių. Dažniausi sveikos gyvensenos įgūdžiai, kuriuos respondentai taiko praktiškai, yra asmens higienos laikymasis. Taip pat dauguma respondentų sutinka, jog psichikos sveikata yra neatsiejama žmogaus sveikatos dalis. Jie nurodo, kad rūpinasi savo psichikos sveikata, naudodami įvairius metodus, tokius kaip užsiėmimas mėgstama veikla, ryšio palaikymas su svarbiais žmonėmis ir reguliarus kasdienio gyvenimo ritmas. Taip pat pažymi, kad yra informuoti ir žinotų, kaip sau padėti pablogėjus emocinei ar psichologinei savijautai ir paskatintų savo draugus ar artimuosius kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistą. Dauguma respondentų mano, kad gali atpažinti savo emocijas ir išreikšti jas žodžiais bei būtų pasiruošę kreiptis pagalbos į specialistą, jei susidurtų su savarankiškai neįveikiamais emociniais sunkumais. Tačiau mažesnis procentas respondentų mano, kad geba atpažinti kito žmogaus emocijas ir tinkamai į jas reaguoti.
Suaugusiųjų šalies gyventojų 3 m. laikotarpiu atliktos apklausos rodo, kad dauguma respondentų supranta, jog psichikos sveikata yra neatsiejama nuo bendros sveikatos. Daugiausiai tai siejama su ramia gyvensena be streso, gera emocine būsena ir sveika gyvensena. Tačiau daugėja žmonių nežinančių kaip tai įgyvendinti. 12 proc. apklaustųjų nieko nedaro, kad pagerintų savo emocinę būklę. Respondentai, kurie yra tikri ar greičiau tikri, kad nesikreiptų profesionalios pagalbos, nurodo šias priežastis: nenorą dalintis apie negalavimus su nepažįstamuoju (52 proc.), nenorą turėti įrašą savo ligos istorijoje (46 proc., padidėjo nuo 32 proc., 2022 m.) ir manymą, kad yra pajėgūs su problemomis susidoroti patys (43 proc.). Taip pat daugėja suaugusiųjų, kurie mano, kad atpažįsta kito žmogaus emocijas, bet nesutinka arba nežino kaip pasirūpinti artimojo psichikos sveikata.
Nuorodos:
https://2014.esinvesticijos.lt/lt//dokumentai//apklausa-apie-sveika-gyvensena-vaikai
https://2014.esinvesticijos.lt/lt//dokumentai//apklausa-apie-sveika-gyvensena-suaugusieji
LR Sveikatos apsaugos ministerija
Investicijų departamento Investicijų planavimo skyrius
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos techninės paramos projektas Nr. 12.0.1-CPVA-V-202-01-0010 „Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija – informavimas apie veiksmų programą“.
