Svarbu ir skaidrumas. Jį, kaip ir bet kurį kitą procesą, būtina tobulinti. Būtent todėl kyla klausimas, kaip rasti įstatymuose nurodytų reikalavimų projektų vykdytojams atskleisti detalesnę informaciją ir skatinimo tai daryti savanoriškai aukso vidurį.
Pastaraisiais metais gerokai mažiau ES struktūrinių fondų finansuotų projektų neatitinka teisės aktų reikalavimų: 2013 m. nustatyti devyni pažeidimai, 2009–2012 m. jų būdavo vidutiniškai po 20 kasmet, o per metus projektų įgyvendinama tūkstančiai.
Rezultatai rodo, jog prevencinė veikla, pagrįsta aktyviu bendradarbiavimu ir proceso dalyvių mokymu, ir administravimo bei priežiūros tobulinimas davė rezultatų. Be to, patys projektų vykdytojai yra įgiję daugiau patirties, kai kurios organizacijos įgyvendina toli gražu ne pirmą projektą. Žinoma, visa tai yra viena dedamųjų, siekiant, jog Lietuvai investicijos atneštų didžiausios naudos. Itin svarbu skaidrumas, kurio siekiant reikšmingas ir savanoriškas projektų vykdytojų įsitraukimas, ir gyventojų aktyvus domėjimasis tuo, kur nukeliauja ES pinigai.
Skaidrumas turėtų būti suvokiamas kaip aktualios informacijos pateikimas visuomenei lengvai prieinamu būdu ir paprasta, nebiurokratine kalba.
Skaidrumo siekis rodo projekto vykdytojo pasiryžimą tinkamai įgyvendinti projektą. Gyventojams atskleidus aktualią informaciją, nelieka „pilkųjų zonų“, kurios kelia klausimų ir sukelia nepasitikėjimą projektų vykdytoju, valdymo ir kontrolės sistema, ES investicijų tikslingumu apskritai. Svarbiausia – didesnis viešumas skatina gyventojus aktyviau domėtis investicijomis, reikšti nuomonę, siekiant didžiausios projekto vertės ir įvairiapusiškos naudos.
Siekiant įgyvendinti skaidrumo principus, teisės aktuose nustatyta, kokią informaciją apie ES lėšomis įgyvendinamus projektus viešai turi pateikti investicijas gavusios organizacijos.
Skaidrumo principas įtvirtintas ir sisteminiuose sprendimuose dėl projektų atrankos kriterijų tvirtinimo, skelbimo, viešųjų pirkimų vykdymo ir panašiai. Taigi, trumpai tariant, nemažai informacijos apie ES lėšų investavimą pateikti visuomenei tiesiog privaloma.
Vis dėlto skaidrumą reikėtų suvokti kaip nuolatos privalomą tobulinti procesą. Tai turėtų būti daroma ne keliant daugiau reikalavimų projektų vykdytojams, o skatinant juos savanoriškai užmegzti dialogą su gyventojais, atsakant į jiems rūpimus klausimus.
Džiugu, kad vis daugiau projektų vykdytojų supranta tokio dialogo naudą ir atvirai pasakoja ne tik apie įgyvendinamus projektus, bet ir apie save (savo įstaigą). Savanoriškos skaidrumo iniciatyvos „Jonvabaliai“ tinklalapyje projektų vykdytojai gali pateikti daugiau informacijos apie save ir įgyvendintus ES struktūrinių fondų lėšomis finansuotus projektus, o gyventojai – paprastu būdu su šia informacija susipažinti.
Koks galėtų būti valstybinių institucijų vaidmuo skatinant savanoriškas iniciatyvas? Jis turėtų apimti ne tik švietimą, kodėl tai reikalinga, bet ir pastangas apsaugoti organizacijas nuo perteklinių reikalavimų, kurie galėtų provokuoti atmetimo reakciją ir neleisti rastis naujesniam mąstymui.
Trumpai tariant, valstybinių institucijų veikla turi neužgožti iš apačios kylančių iniciatyvų, o koks yra optimalus valstybės priežiūros ir iniciatyvų santykis, turi spręsti patys dalyviai, ieškodami visiems priimtino varianto. Tik taip bus rastas reikalavimų detaliau atsiskaityti visuomenei ir savanoriškumo tai daryti aukso viduriukas.