„Nebegalėsi pritempti verslo plano prie to, kad gautum subsidiją, pats supranti, kad tavo paslaugos ar produkto ekonominis efektyvumas turi būti sveikas ir gyvybingas, kad sugebėtum po to atsiskaityti su skolintojais. Ne pinigų dalijimas, o skolinimas verslams leis būti konkurencingiems. Tik klausimas, kaip jie sugebės tuo pasinaudoti“, – sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.
Jam pritarė ir Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis. Anot jo, priėjimas prie įvairių finansavimo šaltinių yra viena svarbiausių mūsų verslo problemų ir verslas turi ruoštis laikotarpiui, kai investicijų srautas iš Briuselio sumažės.
„Mums skiriamos Europos Sąjungos lėšos sudaro ketvirtį viso nacionalinio Lietuvos biudžeto. Kai šių pinigų nebebus, mažės ir perkamoji galia. Regionuose susikūręs smulkusis ir vidutinis verslas sunkiai išsilaikys. Po 2023 metų gali ateiti liūdni laikai. Šie septyneri metai verslui yra esminiai. Turime pasiruošti, stiprinti konkurencingumą. Reikia nuolat galvoti, kaip sukurti verslui palankią aplinką, nes mūsų rinka maža“, – teigė V. Levickis.
Finansų ministerijos duomenimis, 2007–2013 m. laikotarpiu vien finansinės priemonėms iš ES fondų buvo skirta daugiau nei 420 mln. eurų, taip pritraukta daugiau kaip 520 mln. eurų privačių investicijų. Finansinės priemonės, kaip paskolų garantijos, palūkanų kompensacijos, bus taikomos ir 2014–2020 m. laikotarpiu.
Planuojama, kad jos bus naudojamos ne tik verslo investicijoms, bet ir daugiabučių ir bendrabučių renovacijai, viešosios infrastruktūros projektams. Bus taikomos ir rizikos kapitalo priemonės – 2014–2020 m. laikotarpiu rizikos kapitalo priemonėms yra numatyta skirti 85,2 mln. eurų ES struktūrinių fondų ir grįžusių finansinių priemonių lėšų. Pritraukę privačias lėšas rizikos kapitalo fondų valdytojai apie 125 mln. eurų investuos į mažųjų ir vidutinių įmonių akcinį ar iš dalies akcinį kapitalą, taip finansuodami verslo plėtrą.
2014–2020 metais siūloma paskatinti verslo finansavimą, pritraukiant privačias lėšas dviem lygmenimis, t. y. formuoti finansinę priemonę ne tik iš ES fondų lėšų, bet ir pritraukiant kredito įstaigų, pensijų fondų, draudimo bendrovių, kolektyvinio investavimo subjektą, tarptautinių finansų įstaigų lėšas. Suformuotos priemonės lėšos būtų skolinamos verslui per atrinktus finansų tarpininkus principu – 75 proc. finansinės priemonės lėšų, 25 proc. finansų tarpininko lėšos.