Valstybinio mokslinių tyrimų instituto (VMTI) Inovatyvios medicinos centro projektų valdymo skyriaus vedėjas Arūnas Žebrauskas „Santaros slėnį“ vadina gyvybės mokslų, biomedicinos ir biotechnologijų klasteriu, kuriame viskas įsikūrę vienoje vietoje – ligoninės, klinikos, moksliniai institutai, farmacijos kompanijos, Atviros prieigos centras, Gamtos tyrimų centras ir kt.
„Nemažai verslo atstovų naudojasi Atviros prieigos centru ir bioinkubatoriais. Biotechnologijoms skirtas Visorių informacinių technologijų inkubatorius, o „Santaros slėnis“ yra skirtas biomedicinai, labiau į medicininius tyrimus orientuotas inkubatorius, kuriame verslas gali atlikti savo tyrimus“, – sako A. Žebrauskas.
Biomedicinos, biotechnologijų, gyvybės mokslų ir informacinių technologijų srityse besispecializuojantis „Santaros slėnis“, pasak A. Žebrausko, pastaruoju metu su verslu pasirašo vis svarbesnes ir apimtimi didesnes sutartis. Į Vilniaus, Santariškių g. pastatytą beveik 8,6 tūkst. kv. metrų ploto pastatą 2015 m. persikėlęs Inovatyvios medicinos centras taip pat sulaukia vis didesnio verslo dėmesio – nuo įsikėlimo pradžios pasirašė jau 8 sutartis. Centre įrengtos laboratorijos, aprūpintos pasaulinius standartus atitinkančia moksline įranga ir orientuotos į mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros paslaugų teikimą.
„Mūsų bioinformacijos skyrius su biotechnologijų kompanijomis vykdo bendrus baltymų tyrimus, kurie gali būti naudojami vaistų gamyboje. Bioreaktoriuje auginamos bakterijos, o genų inžinerijos būdu gaunamas žmogaus genas, kuris gamina tą baltymą – šis vėliau aktyvuojamas, išplaunamas, išskiriamas cheminiais metodais ir supiltas į ampules keliauja tolimesniems tyrimams. Vienas toks projektas vykdomas kartu su įmone „Biotechpharma“, – vieną svarbiausių pastarojo meto projektų įvardija pašnekovas.
Anot A. Žebrausko, tarp kitų inovatyvių bendradarbiavimo pavyzdžių su verslo įmonėmis – ir projektas su tarptautine diagnostikos įmone medicininių vaizdų perdavimo, analizės ir medicinos technologijų kūrimo srityje. „Tai – ateities dalykas, įdomi ir perspektyvi sritis, leisianti sujungti kelis metodus. Pavyzdžiui, Norvegijoje atliktą rentgeno nuotrauką galėsime išanalizuoti Lietuvoje“, – sako VMTI atstovas.
Tarnaus ateities medicinai
A. Žebrausko teigimu, „Santaros slėnio“ planuose – plėtra. „Planuojama dalį ar visą Vilniaus universiteto medicinos fakultetą perkelti į Santariškes, kad šis būtų arčiau klinikų. Tai labai sustiprintų ir patį slėnį“, – sako jis.
Pašnekovas pastebi, kad slėnyje taip pat svarstoma gaminti inovatyvius vaistus ir kurti naujiems gydymo metodams naudojamus monokloninius antikūnus.
„Kasmet apie 10–20 proc. pabrangsta vaisto sukūrimui skirti moksliniai tyrimai. 2015 m. duomenimis, vieną naują vaistą sukurti kainavo apie 1,2 mlrd. eurų (patentų įsigijimas, molekulės sintezė, ikiklinikiniai tyrimai su gyvūnais, klinikiniai tyrimai su žmonėmis ir kt.). Tai brangu, tą pajėgios daryti tik tarptautinės kompanijos. Vieni mūsų klientų planuoja tokius dalykus pabandyti kurti slėnyje. Ar tai pavyks, priklauso ir nuo slėnio, ir nuo jį valdančių valstybės institucijų – svarbu suteikti sąlygas verslui investuoti“, – apie slėnyje galbūt gimsiančius perspektyvius ateities medicinos sprendimus kalba A. Žebrauskas.
Sukūrė naftą „valgančius“ mikroorganizmus
„Santaros slėnio“ Gamtos tyrimų atviros prieigos centrų vadovas Sigitas Šulčius teigia, kad partnerystė su verslu dažniausiai pasireiškia verslui teikiant įvairias paslaugas, pavyzdžiui, atliekant įvairias gamtinių išteklių panaudojimo galimybių studijas, teikiant ekspertines konsultacijas, vykdant monitoringo bei įvairius tiriamuosius darbus.
Vienas ryškiausių pastarojo meto bendradarbiavimo tarp mokslo ir verslo pavyzdžių – mikroorganizmų panaudojimas lakiųjų dujinių teršalų valymui.
„Gamtos tyrimų centro mokslininkai, įgyvendindami ES fondų ir privačiomis lėšomis finansuojamą projektą, svariai prisidėjo kuriant naujos kartos oro valymo biologinius filtrus su mikroorganizmais, kurie geba apvalyti orą nuo acetono, ksileno ir amoniako. Centro tyrėjai prisideda ir sprendžiant kitas taršos problemas, pavyzdžiui, grunto ir vandens užterštumo naftos angliavandeniliais. Centro mokslininkai atlieka naftą oksiduojančių mikroorganizmų paiešką ir išskyrimą, o bendradarbiaudami su partneriais kuria ir tobulinama naftos produktų biodegradavimo technologijas, – pasakoja S. Šulčius. – Bendradarbiavimas su verslu mokslo įstaigoms svarbus ne tik iš finansinės pusės – bendrai su verslu atliekami tyrimai yra svarbūs ir naudingi šalies visuomenės gerovei ir jų gyvenimo kokybei – tai yra viena iš mūsų centro paskirčių.“
Su rezultatais pažindino visuomenę
A. Žebrausko teigimu, verslas su „Santaros slėniu“ kontaktą užmezga įvairiais keliais – kreipiasi patys el. paštu, teikia paraišką, susiekia tiesiogiai arba pasinaudoja Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) sukurta elektronine sistema.
„Joje aprašyti ne tik mūsų, bet ir visos Lietuvos atviros prieigos centrai, todėl verslo atstovai pagal paiešką gali greitai rasti tai, kas juos domina. Pavyzdžiui, sužinoti, kas Lietuvoje vykdo kamieninių ląstelių tyrimus arba sužinoti apie konkretaus medicinos centro teikiamas paslaugas“, – sako pašnekovas.