Naujienos

Pro­jek­tas įgy­ven­din­tas sie­kiant ge­rin­ti Tel­šių mies­to se­na­mies­čio es­te­ti­nį vaiz­dą, gy­ve­ni­mo ko­ky­bę ir ap­lin­ką ir tuo pri­si­dė­ti prie pa­trauk­lios in­ves­ti­ci­joms mies­to ap­lin­kos kū­ri­mo. Pa­si­nau­do­jus 2007–2013 m. Eu­ro­pos Są­jun­gos struk­tū­ri­nių fon­dų lė­šo­mis, bu­vo su­tvar­ky­ta ak­me­ni­nė at­ra­mi­nė sie­na Res­pub­li­kos g., Tel­šiuo­se.

Ak­me­ni­nės at­ra­mi­nės sie­nos re­konst­ruk­ci­ja bu­vo bū­ti­na, nes ki­lo grės­mė, jog, spau­džiant grun­tui, sie­nos ak­me­nys ga­li bū­ti iš­stum­ti į gat­vę, ne­bu­vo lie­taus su­rin­ki­mo sis­te­mos, to­dėl van­duo nuo kal­no šlai­to sun­kė­si per sie­ną. Daž­nai dėl to žie­mą šlai­to šo­ne esan­tis ša­li­gat­vis bū­da­vo ap­le­di­jęs. Sie­na kė­lė pa­vo­jų praei­vių sau­gu­mui. Taip pat rei­kė­jo pa­ge­rin­ti ir es­te­ti­nį sie­nos vaiz­dą, pro­jek­tuo­jant tam tik­rus puo­šy­bos ar ki­tus ar­chi­tek­tū­ri­nius ele­men­tus.

Iš 2007–2013 m. Eu­ro­pos Są­jun­gos struk­tū­ri­nių fon­dų lė­šų įgy­ven­di­nus pro­jek­tą, ak­me­ni­nė at­ra­mi­nė sie­na vi­siš­kai in­teg­ruo­ta į mies­to sis­te­mą, šian­dien jos inf­rast­ruk­tū­ra ati­tin­ka vi­sus ke­lia­mus rei­ka­la­vi­mus, pa­ge­rė­jo gy­ven­to­jų gy­ve­ni­mo ko­ky­bė bei sau­gu­mas. Dėl su­ma­žė­ju­sių iš­lai­dų prie­žiū­rai ir re­mon­tui bu­vo su­tau­py­tos sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to lė­šos.

Vie­šo­sios inf­rast­ruk­tū­ros ge­ri­ni­mas tu­ri tei­gia­mos įta­kos in­ves­ti­ci­niam kli­ma­tui, su­kur­ta pa­trauk­li tu­riz­mui mies­to ap­lin­ka. Šian­dien ak­me­ni­nė at­ra­mi­nė sie­na Res­pub­li­kos g. yra ta­pu­si Di­džią­ja že­mai­čių sie­na. Šios idė­jos au­to­rius – pro­fe­so­rius Al­gir­das Žeb­raus­kas, me­ni­nių plokš­čių au­to­rius – Pet­ras Gin­ta­las. Sie­no­je žy­mi­mos svar­biau­sios Že­mai­ti­jos is­to­ri­jos da­tos, kaip an­tai, kada pirmą kartą paminėtas Žemaitijos vardas, žymiausiems žemaičių mūšiams atminti, Konstancos susirinkimas bei Žemaitijos krikštas.

Iš vi­so sie­no­je nu­ma­ty­ta iš­kal­ti de­vy­nias Že­mai­ti­jos is­to­ri­ją, tra­di­ci­jas įpras­mi­nan­čias me­ni­nes plokš­tes. Šie­met pri­sta­ty­ta šeš­to­sios – „Že­mai­čių že­mė­la­pio“ – idė­ja. Šio­je plokš­tė­je bū­tų pa­vaiz­duo­ta di­džio­ji Že­mai­ti­ja – ko­kia ji iš tik­rų­jų bu­vo, pa­teik­ta is­to­ri­nė in­for­ma­ci­ja, įvar­din­tos su­tar­tys, ku­rio­mis pa­tvir­tin­tos Že­mai­ti­jos sie­nos, ir pan.

Pro­jek­tas „Aikš­te­lės prie Tel­šių mies­to bokš­to laik­ro­džio ir fon­ta­no ap­lin­kos su­tvar­ky­mo pro­jek­ta­vi­mo pa­slau­gos ir dar­bai“ įgy­ven­din­tas 2007–2013 m. Eu­ro­pos Są­jun­gos struk­tū­ri­nių fon­dų lė­šo­mis. Bend­ra pro­jek­to ver­tė – 355 237 Lt, iš jų Eu­ro­pos Są­jun­gos da­lis – 301 951 Lt.

Pas­ta­rai­siais de­šimt­me­čiais Tel­šių mies­te dėl fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nių sto­kos bu­vo itin sai­kin­gai in­ves­tuo­ja­ma į mies­to vie­šą­sias erd­ves, bend­ruo­me­ni­nės inf­rast­ruk­tū­ros kū­ri­mą (at­kū­ri­mą), gy­ve­na­mo­sios ap­lin­kos mies­to gy­ven­to­jams ge­ri­ni­mą. Na­tū­ra­lu, kad tai tu­rė­jo nei­gia­mos įta­kos in­ves­ti­ci­niam kli­ma­tui, o ma­žė­jan­čios ma­te­ria­li­nės in­ves­ti­ci­jos ir dar­bo vie­tų skai­čius su­kė­lė ir nei­gia­mą mig­ra­ci­jos sal­do bei gy­ven­to­jų ne­pa­si­ten­ki­ni­mą so­cia­li­ne ir eko­no­mi­ne pa­dė­ti­mi. Sie­kiant sta­bi­li­zuo­ti pa­dė­tį, ne­pa­kan­ka in­ves­tuo­ti vien į tie­sio­giai vers­lui rei­ka­lin­gą inf­rast­ruk­tū­rą, bu­vo bū­ti­na daug dė­me­sio kreip­ti ir į mies­to gy­ven­to­jų po­rei­kius.

Tad bu­vo nu­spręs­ta ge­rin­ti Tel­šių mies­to se­na­mies­čio es­te­ti­nį vaiz­dą, gy­ve­ni­mo ko­ky­bę bei ap­lin­ką ir tuo pri­si­dė­ti prie pa­trauk­lios in­ves­ti­ci­joms mies­to ap­lin­kos kū­ri­mo. 2007–2013 m. Eu­ro­pos Są­jun­gos struk­tū­ri­nių fon­dų lė­šo­mis at­lik­ti ap­lin­kot­var­kos dar­bai Tel­šių se­na­mies­čio te­ri­to­ri­jo­je – ties Bi­ru­tės g. ir Tur­gaus a. san­kir­ta.

Pro­jek­tas „Ka­ted­ros aikš­tės tę­si­nio ir laip­tų iki Bi­ru­tės g. Tel­šiuo­se tvar­ky­bos dar­bai“ įgy­ven­din­tas iš 2007–2013 m. Eu­ro­pos Są­jun­gos struk­tū­ri­nių fon­dų lė­šų. Bend­ra pro­jek­to ver­tė – 910 199 Lt, iš jų Eu­ro­pos Są­jun­gos lė­šos – 773 669 Lt.

Ka­ted­ros a. tę­si­nys ir laip­tai iki Bi­ru­tės g. Že­mai­ti­jos sos­ti­nei yra svar­būs. Jie rei­ka­lin­gi pės­tie­siems ei­ti ir trans­por­to prie­mo­nėms va­žiuo­ti iki esa­mų pa­sta­tų, pa­ten­ka į rep­re­zen­ta­ci­nę Tel­šių mies­to da­lį – se­na­mies­tį, tu­rin­tį di­džiau­sią plėt­ros po­ten­cia­lą Tel­šių mies­te. Iki pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mo pra­džios mi­nė­tos te­ri­to­ri­jos trau­kos po­ten­cia­las ne­bu­vo iš­nau­do­ja­mas dėl ne­sut­var­ky­tos Ka­ted­ros a. ir laip­tų iki Bi­ru­tės gat­vės inf­rast­ruk­tū­ros. Laip­tų būk­lė bu­vo ne­pa­ten­ki­na­ma: laip­tų pa­grin­das iš­si­krai­pęs, pa­ko­pos išė­ju­sios iš fik­suo­tų pa­dė­čių, kai ku­rios kli­bė­jo, bu­vo ne­sau­gu vaikš­čio­ti. Lie­taus nu­ve­di­mo sis­te­ma iš pa­čių laip­tų už­si­ne­šu­si grun­tu, ne­be­li­kę ke­taus tra­pų. Ša­li­gat­viai pa­klo­ti prieš ke­le­tą de­šimt­me­čių, dan­ga ne­pa­ten­ki­na­mos būk­lės – iš­si­krai­piu­si dėl su­si­de­for­ma­vu­sio pa­grin­do, suei­žė­ju­sios ply­te­lės. Pri­va­žia­vi­mo prie Ka­ted­ros aikš­tės as­fal­tuo­ta dan­ga es­te­tiš­kai ne­de­rė­jo su re­konst­ruo­ta au­ten­tiš­ka Ka­ted­ros aikš­tės ak­me­nų grin­di­nio dan­ga. Bu­vu­si lie­taus van­dens nu­ve­di­mo sis­te­ma neuž­tik­ri­no tin­ka­mo van­dens ka­na­li­za­vi­mo, van­duo te­kė­jo ša­li­gat­viu ir pa­ko­po­mis že­myn į Bi­ru­tės gat­vę. Apš­vie­ti­mo sis­te­mos švies­tu­vai su­da­rė kont­ras­tą re­konst­ruo­tos aikš­tės se­na­mies­čio ti­po švies­tu­vams, ap­švie­ti­mo ly­gis bu­vo ne­pa­kan­ka­mas. Nees­te­tiš­ka ap­lin­ka neuž­tik­ri­no gy­ven­to­jų po­rei­kių, ne­prit­rau­kė smul­kio­jo ir vi­du­ti­nio vers­lo, to­dėl bu­vo neiš­nau­do­ja­mas vie­tos po­ten­cia­las.

Iš 2007–2013 m. Eu­ro­pos Są­jun­gos struk­tū­ri­nių fon­dų lė­šų įgy­ven­din­to pro­jek­to me­tu komp­lek­siš­kai su­tvar­ky­tas Ka­ted­ros aikš­tės tę­si­nys bei laip­tai iki Bi­ru­tės g. Taip pat re­konst­ruo­tos laip­tų ir gat­vės dan­gos, pa­da­ry­tos laip­tų pa­ko­pos, tu­rėk­lai, pa­klo­ti ša­li­gat­viai, įreng­ti ma­žo­sios ar­chi­tek­tū­ros ele­men­tai, nu­ties­ti in­ži­ne­ri­niai lau­ko tink­lai (ap­švie­ti­mo, lie­taus nuo­te­kų, lais­ty­mo), at­lik­ti ki­ti dar­bai, bū­ti­ni ob­jek­tui funk­cio­nuo­ti. Sut­var­ky­ta inf­rast­ruk­tū­ra šian­dien ten­ki­na tiks­li­nių gru­pių es­te­ti­nės gy­ve­na­mo­sios ap­lin­kos, sau­gios ap­lin­kos po­rei­kius. Es­te­tiš­ka ap­lin­ka pri­si­dė­jo prie pa­lan­kių są­ly­gų vers­lo ap­lin­kos plėt­rai ir kū­ri­mui su­da­ry­mo.

Ais­tė ŠIAUD­KU­LIE­NĖ, Že­mai­ti­jos tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ro va­dy­bi­nin­kė:

– Sut­var­kius Tel­šių se­na­mies­tį – Že­mai­ti­jos sos­ti­nė su­lau­kė dvi­gu­bai dau­giau tu­ris­tų nei anks­čiau. Jei žiū­rė­si­me į šių me­tų ten­den­ci­jas – tas skai­čius dar dau­giau išaugs. Pa­vyz­džiui, spa­lis jau, ga­li­ma sa­ky­ti, ne­be tu­ris­ti­nis se­zo­nas, ta­čiau no­rin­čių­jų ap­lan­ky­ti Tel­šius ne­trūks­ta. Vien per Mo­ky­to­jų die­ną su­lau­kė­me apie 900 sve­čių iš vi­sos Lie­tu­vos, o eks­kur­si­jų gra­fi­kas užim­tas iki pat mė­ne­sio pa­bai­gos. Vi­du­ti­niš­kai per mė­ne­sį Že­mai­ti­jos sos­ti­nė­je ap­si­lan­ko apie 30 tu­ris­ti­nių gru­pių. Vie­ną die­ną, ka­da ypač bu­vo gau­su tu­ris­tų gru­pių, mus ne­tgi su­ly­gi­no su Vil­niaus Ge­di­mi­no pro­spek­tu.

Dau­giau­siai tu­ris­tų su­lau­kia­me iš Lie­tu­vos. Di­de­lio sve­čių srau­to iš už­sie­nio kol kas dar ne­jau­čia­me. Bet ma­nau, kad ar­ti­miau­siu lai­ku tai pa­si­keis. At­vy­kę žmo­nės la­biau­siai do­mi­si su­tvar­ky­tu Tel­šių se­na­mies­čiu bei Mas­čio eže­ro pa­kran­te. Iš­ties Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­ra­ma at­gai­vi­no mū­sų mies­tą, jis ta­po įdo­mus. Se­na­mies­ty­je gau­su ma­žo­sios ar­chi­tek­tū­ros ele­men­tų, pa­sa­ko­jan­čių apie Že­mai­ti­jos is­to­ri­ją, le­gen­das ir pan.

Taip pat rei­kia neuž­mirš­ti, jog iš Eu­ro­pos Są­jun­gos struk­tū­ri­nių fon­dų su­tvar­ky­tas se­na­mies­čio ap­švie­ti­mas. Tel­šiai nak­tį vi­sai ki­to­kie nei die­ną, to­dėl iš mies­to sve­čių vis daž­niau su­lau­kia­me pa­gei­da­vi­mų dėl eks­kur­si­jų po Že­mai­ti­jos sos­ti­nę tam­siu pa­ros me­tu.

And­rius DA­CYS, Že­mai­čių kul­tū­ros drau­gi­jos Tel­šių pa­vie­to pir­mi­nin­kas:

– La­bai pa­si­kei­tė Tel­šiai. Ypač su­tvar­kius se­na­mies­tį, Mas­čio pa­kran­tes. Ta­čiau, ma­no nuo­mo­ne, rei­kė­tų val­džiai su­da­ry­ti ko­mi­si­ją, ku­ri su­ran­kio­tų tuos se­na­mies­čio ga­ba­liu­kus, prie ku­rių li­ko ne­pri­si­lies­ta. Mies­te gau­su me­no kū­ri­nių, su­tvar­ky­tos gat­vės, ap­lin­ka, bet yra ma­žų se­na­mies­čio gat­ve­lių, kie­me­lių, ku­riuos dar rei­kia tvar­ky­ti. Juk pa­žiū­rė­ki­te į at­vi­ru­kus ar­ba nuo­trau­kas iš už­sie­nio – ten vi­sur ak­me­ni­mis grįs­tos net ir ma­žiau­sios gat­ve­lės, kie­me­liai. Tar­si sal­dai­niai.

Daž­nai ten­ka po Že­mai­ti­jos sos­ti­nę ve­džio­ti tu­ris­tų gru­pes. Vi­si klau­sia: iš kur gau­ti to­kį ar­chi­tek­tą, nes jo vi­zi­jo­mis ir Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­ra­ma Tel­šiai ta­po vie­nas iš gra­žiau­sių Lie­tu­vos mies­tų. O pa­ro­dy­ti tu­ri­me ką: uni­ka­lų se­na­mies­tį, Di­džią­ją že­mai­čių sie­ną, me­no kū­ri­nius, ku­rie iš­mė­ty­ti po vi­są se­na­mies­tį. Ja­me mies­to sve­čiai ga­li ras­ti ka­vi­nių, ku­rio­se vai­ši­na­ma že­mai­tiš­kais pa­tie­ka­lais, ar­ba pa­si­gro­žė­ti se­no­vi­niais Tel­šiais nuo­trau­ko­se. Taip pat se­na­mies­ty­je įkur­ta me­no ga­le­ri­ja, ku­rio­je pre­kiau­ja­ma nuo­sta­biais vie­ti­nių me­ni­nin­kų dir­bi­niais.

Že­mai­ti­jos sos­ti­nė­je at­si­ra­do nau­ja tra­di­ci­ja: žmo­nės, šven­čian­tys gim­ta­die­nius, sa­vo sve­čius ve­da pa­si­vaikš­čio­ti po mies­tą. Jiems ne­bė­ra gė­da pa­ro­dy­ti, kur gy­ve­na. Iš­ties Eu­ro­pos Są­jun­gos struk­tū­ri­nė pa­ra­ma pa­kė­lė Tel­šius į nau­ją lyg­me­nį.