BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Slapukų politika Privatumo politika

 


Spausdinti RSS

Naujienos

Atgimusiam kino teatrui – žiūrovų įvertinimas

2015 m. balandžio 24 d. / Finansų ministerija

Daugelį metų svarbiu Klaipėdos rajono kultūros centru buvęs Gargždų kino teatras „Minija“ pradėjo naują gyvavimo etapą. Po maždaug dvejų metų pertraukos duris atvėręs tiek išoriškai, tiek viduje atnaujintas pastatas pulsuoja gyvybe. 

Rodoma:

Kartais pritrūksta ir bilietų

Tik trečią mėnesį po rekonstrukcijos veikiantis kino teatras lankytojų stygiumi nesiskundžia.

Į kino seansus čia renkasi ne tik gargždiškiai, bet ir sulaukiama žiūrovų iš Klaipėdos, Kretingos, Palangos, Šilutės, Plungės bei kitų aplinkinių miestelių.

„Minijos“ lankytojams taip pat jau ne kartą teko patirti, jog bilietų į norimą filmą galima gauti ne visada.

„Be abejo, daug kas priklauso nuo repertuaro, kas kino teatre rodoma. Didžiulės sėkmės sulaukė „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“, lietuvių kino kūrėjų filmas „Traukinio apiplėšimas, kurį įvykdė Saulius ir Paulius“, taip pat labai populiarūs vaikiški filmukai, kurie dubliuoti lietuviškai“, – pasakojo „Minijos“ administratorius Jonas Mikutis.

Teigiama, kad Gargždų kino teatro salė šiandien yra pati šiuolaikiškiausia Lietuvoje.

Joje įrengtas skaitmeninis projektorius ir 3D vaizdo įranga, itin aukštos kokybės ekranas, erdvinio garso sistema, sumontuotos 167 ergonomiškos kėdės, iš kurių 5 skirtos neįgaliesiems, o 30 – su vibro plokšte žiūrovų pojūčiams sustiprinti.

Ekrane – naujausi filmai

Po „Minijos“ stogu įsikūrė ir daugiau nei dešimtmetį rinkta privati J.Mikučio kino bei fototechnikos ekspozicija – tokiu muziejumi negali pasigirti nė vienas šalies kino teatras.

„Ateina žmonės į filmą anksčiau – iš karto į kino muziejų. Domisi ne tik eksponatais, bei ir klausinėja, kokia aparatūra veikia teatre. Tad esame nufotografavę ir šios dienos aparatinę. Joje liko du senieji projektoriai, o vietoje trečio pastatėme skaitmeninį“, – pasakojo pašnekovas.

Anot J.Mikučio, pažangiausia technika kino teatrui atvėrė plačių galimybių. 

„Dabar galime tuo pačiu metu rodyti visus tuos filmus, kurie demonstruojami tiek Vilniuje, tiek Klaipėdoje. Pas mus premjerų, žinoma, mažiau, nes turime tik vieną nedidelę salę, ir per dieną vidutiniškai parodome po tris seansus“, – kalbėjo J.Mikutis.

Nors iki rekonstrukcijos būta ir labai sunkių laikų, „Minija“ net ir tada sugebėjo išsaugoti savo paskirtį bei išlaikyti žiūrovus.

J.Mikutis prisipažino, jog jei ne tvirtas tikėjimas kino teatro ateitimi, vargu ar turguose, sendaikčių parduotuvėse būtų pirkęs šiandienos muziejaus eksponatus, kuriais, o sykiu ir kinu siekė sudominti vaikus bei jaunimą, ar nuosavomis lėšomis būtų leidęs reklamines skrajutes bei savo energiją skyręs įvairių akcijų, teminių programų rengimui.

Sulaukia lankytojų padėkų

„Kad kino teatras išliktų ir atgimtų, buvo didžiausia mano svajonė. Manau, kad ir žmonėms jo labai reikėjo. Žiūrovai džiaugiasi, dėkoja, sako, kad kino teatras užima jų vakarus. Žinoma, savo jėgomis jis neišsilaikys, reikės savivaldybės pagalbos, nes kainuoja ir filmų nuoma, reikia ir lempų, ir kitų priemonių, galiausiai ir technika genda“, – pripažino buvęs kino teatro „Minija“ vadovas J.Mikutis.

Įstaigos pertvarkos projekto rengimui Klaipėdos rajono savivaldybės taryba pritarė 2009 m., iki tol paskutinį kartą kino teatras buvo rekonstruotas 1996-aisiais. Nuo tada čia savaitgaliais vykdavo ir šokiai.

Įgyvendinant rekonstrukcijos projektą įdiegta ne tik pažangiausia kino technika, bet ir visas beveik 600 kv. m ploto pastatas atnaujintas iš esmės – renovuotos ir apšiltintos fasadinės sienos, stogas, modernizuotos šildymo, vėdinimo, elektros instaliacijos sistemos, pakeisti durys, langai bei atlikti kiti darbai.

Bendra kino teatro rekonstrukcijos vertė siekė apie 840 tūkst. eurų, iš kurių daugiau nei 180 tūkst. eurų – 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų lėšos.

Parengta pagal laikraščio "Klaipėda" informaciją.

Raktažodžiai: renovacija