„Visi darbai vyksta sklandžiai, pagal grafiką, taigi pradėti veikti gamykla turėtų taip, kaip suplanuota - lygiai po metų“, - teigė VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras direktorius Kęstutis Balčiūnas.
Naujojoje gamykloje bus rūšiuojamos mišrios komunalinės atliekos, atskiriamos antrinės žaliavos ir apdorojamos biologiškai skaidžios atliekos. Į Kauno MBA komunalinės atliekos pateks beveik iš viso regiono: Kauno, Jonavos, Kaišiadorių, Raseinių rajonų bei Kauno miesto savivaldybių.
„Iki šiol tokios centralizuotos vietos atliekoms tvarkyti regione nebuvo, visi tvarkėsi atskirai. Atidarius gamyklą Kaune į ją nepateks tik Kaišiadorių rajono atliekos, nes Kaišiadoryse taip pat bus atliekų rūšiavimo gamykla“, - aiškino K.Balčiūnas.
Pagrindiniai mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo pastatai užims maždaug 15 tūkstančių kv. m ploto teritoriją. Bendras Kauno mechaninio biologinio komunalinių atliekų apdorojimo įrenginių našumas per metus sieks 220 tūkstančių tonų.
Iš surinktų komunalinių atliekų atskirtas antrines žaliavas bus galima perdirbti ar kitaip pakartotinai panaudoti, o biologiškai skaidžios atliekos bus kompostuojamos. Skaičiuojama, kad per metus bioskaidžių atliekų įrenginiai pajėgs paruošti 100 tūkstančių tonų techninio komposto.
Pasak Kauno regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus, trąšoms šis kompostas nebus tinkamas, todėl jį ketinama naudoti perdengiant sąvartynus. Ateityje galbūt būtų galimybė susidariusį kompostą naudoti kuro reikmėms.
Atliekų tvarkymo situaciją į gerąją pusę keičia ne tik ES paramos lėšomis tobulinama infrastruktūra, bet ir pačių Kauno regiono gyventojų elgesys. K.Balčiūno teigimu, vis daugiau žmonių suvokia atliekų rūšiavimo svarbą ir reikšmę.
„Apie rūšiavimo svarbą skelbiama tikrai nemažai informacijos, ir žmonės po truputį pradeda suprasti, kad nereikia apkrauti mūsų Žemės atliekomis“, - pastebėjo Kauno regiono atliekų tvarkymo centro direktorius.
Naujoji gamykla leis užtikrinti, kad Kauno regiono teritorijoje būtų perdirbama ar kitaip pakartotinai panaudojama ne mažiau kaip 40 procentų visų regione susidarančių komunalinių atliekų. Iki 2020 m. Lietuvos sąvartynuose šalinamos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos turės sudaryti dar mažesnę dalį - ne daugiau kaip 35 procentus 2000-ųjų biologiškai skaidžių komunalinių atliekų kiekio.
Didelis komunalinių atliekų kiekis sąvartynuose - viena opiausių atliekų tvarkymo sistemos problemų Lietuvoje. Šių metų balandį patvirtintame Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014-2020 m. plane numatyta daugybė priemonių, padėsiančių sumažinti sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį.
Svarbiausias šio plano prioritetas - atliekų prevencija. Taip pat skatinama kuo daugiau atliekų naudoti pakartotinai, perdirbti ar kitaip panaudoti.
Aplinkos projektų valdymo agentūros informacija. Šio straipsnio turtinės autoriaus teisės priklauso UAB „Lrytas“.