BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Slapukų politika Privatumo politika

 


Spausdinti RSS

Naujienos

Atliekų tvarkymo ateitis: daugiau perdirbsime, mažiau išmesime

2014 m. rugpjūčio 25 d.

Tiek valstybės ir savivaldybių lygmeniu, tiek ir namų ūkiuose artimiausius kelerius metus turėsime dažniau galvoti, kaip kuo efektyviau rūšiuoti, perdirbti ir pakartotinai panaudoti atliekas. Nors naujas 2014-2020 m. ES paramos finansavimo laikotarpis atliekų tvarkymo srityje esminių pokyčių gyventojams nežada, visgi turėsime išmokti sąmoningiau elgtis su atliekomis ir atsakingiau jas rūšiuoti.

„Turime toliau eiti tuo keliu, kuriuo žengėme iki šiol. Svarbiausias mūsų tikslas lieka dar intensyviau rūšiuoti atliekas“, - sakė Aplinkos ministerijos (AM) Atliekų departamento direktorė Vilma Karosienė.

Daugybė priemonių, kaip šį tikslą pasiekti, numatytos šiemet balandį patvirtintame Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014-2020 m. plane. Pasak V.Karosienės, dalis priemonių savivaldybėms bus privalomos, tačiau kai kurias jos galės rinktis savo nuožiūra ar netgi pačios surasti konkrečiai vietovei efektyviausius sprendimus.

„Savivaldybės skiriasi savo gyventojų skaičiumi, atstumais tarp namų ir dar daugybe parametrų; miškingose kaimo vietovėse poreikiai bus visai kitokie nei Vilniuje. Todėl savivaldybės galės diegti tas priemones, kurios joms bus tinkamiausios“, - sakė AM Atliekų departamento direktorė.

Minėtoje programoje atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetai rikiuojasi tokia tvarka: svarbiausia yra atliekų prevencija, toliau - paruošimas naudoti atliekas pakartotinai, perdirbimas, kitoks panaudojimas. Šalinimui prioritetų penketuke skiriama paskutinė vieta. Būtent atsižvelgdamos į tokią prioritetų seką savivaldybės turės tvarkyti savo atliekų ūkį.

Kaip ir iki šiol, komunalinių atliekų tvarkymo sistema bei administravimas liks priskirti savivaldybėms. Joms teks pasirūpinti, kad gyventojai kuo patogiau galėtų rūšiuoti atliekas, taip pat reikės stengtis kuo labiau sumažinti šalinamų atliekų kiekį.

Jau iki 2018 m. savivaldybės turės užtikrinti, kad visų miestų daugiabučių namų rajonuose vidutinis atstumas iki antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių būtų ne ilgesnis kaip 100 m.

Savo ruožtu savivaldybėms taip pat teks rūpintis, kad kuo mažiau perdirbti ar pakartotinai panaudoti galimų atliekų patektų į sąvartynus. Viena iš priemonių tai padaryti - plėsti sąvartynuose draudžiamų šalinti atliekų sąrašą: pavyzdžiui, sąvartynuose palyginti neseniai uždrausta šalinti tinkamai neapdorotas elektros ir elektroninės įrangos atliekas, taip pat nuotekų dumblą.

Tokios priemonės padės Lietuvai įgyvendinti ilgalaikį planą po 2020 m. šalyje daugiau nebeįrengti naujų sąvartynų.

Lietuvoje vis dar šalinama, o ne perdirbama ar pakartotinai naudojama daugiau nei pusė susidariusių atliekų. Sąvartynuose taip pat tebėra šalinama didžioji dalis - maždaug trys ketvirtadaliai - susidariusių komunalinių atliekų, kadangi tai - pigiausias būdas jų atsikratyti.

Tačiau iki 2020 m. Lietuva įsipareigoja perdirbti ne mažiau kaip 65 procentus komunalinių atliekų. Pasiekti šį tikslą, taip pat sumažinti bendrą šalinamų atliekų kiekį padės Valstybės atliekų tvarkymo 2014-2020 m. plane numatytos priemonės.

Pagal www.apva.lt ir www.lrytas.lt informaciją