Naujienos

Baigiamas atnaujinti dar vienas iškilus Lietuvos sakralinis kultūros paveldo objektas – Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika. Ši šventovė – viena iš dešimties Centrinės projektų valdymo agentūros administruojamų sakralinio kultūros paveldo projektų, kompleksiškai atnaujinamų pagal priemonę „Aktualizuoti kultūros paveldo objektus“.   
Tarp užbaigtų projektų jau puikuojasi tokie didingi sakralinio kultūros paveldo objektai, kaip Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika, Bernardinų vienuolyno ansamblis Vilniuje, Kauno Šv. Jurgio kankinio bažnyčia ir Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilika, taip pat  Telšių Šv. Antano Paduviečio katedra kartu su vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija ir vyskupijos kurijos pastatais.  
Be Žemaičių Kalvarijos bazilikos, šiuo metu baigiami įgyvendinti Krekenavos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bazilikos, Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios statinių komplekso, Šiaulių Šv. apaštalų  Petro ir Pauliaus katedros bei Vilniaus Aušros Vartų koplyčios ir Šv. Teresės bažnyčios atnaujinimo projektai. 
Šiame įspūdingame atnaujinamų sakralinių kultūros paveldo objektų sąraše ypatingą vietą užima Žemaičių Kalvarijos. Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika su Kryžiaus kelio koplyčių ansambliu yra neabejotinai vienas unikaliausių objektų Lietuvoje. Kasmet čia liepos pradžioje vyksta beveik dvi savaites trunkantys Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai, į šį vos daugiau nei pusės tūkstančio gyventojų Plungės rajono miestelį sutraukiantys dešimtis tūkstančių tikinčiųjų iš visos Lietuvos ir užsienio.   
Ši kultūrinė religinė tradicija kildinama net iš XVII a., kai Žemaičių vyskupo Jurgio Tiškevičiaus ir tuo metu čia dirbusių dominikonų vienuolių iniciatyva buvo pastatyta devyniolika Kryžiaus kelio koplyčių su dvidešimčia Kristaus Kryžiaus kelio stočių. Atlaidų metu giedodami giesmes ir melsdamiesi maldininkai apeina šį septynių kilometrų ilgio kelią, pradėdami jį ir užbaigdami centrinėje Žemaičių Kalvarijos Kryžiaus kelio vietoje – bazilikoje.
Domininkonų bažnyčia, kuri 1988 metais buvo pakelta į bazilikų rangą, miestelyje pastatyta 1780–1822 m. Ją suprojektavo vienas klasicizmo pradininkų Lietuvoje architektas Augustinas Kosakauskas. Prieš tai nuo XVII a. čia stovėjo du kartus vėliau perstatyta medinė bažnyčia.  
Šis ypatingos traukos objektas jau seniai yra tapęs vienu svarbiausiu kultūros paveldo, piligrimystės ir turizmo centru ne tik Žemaitijoje, bet ir šalyje. Ansamblis įtrauktas į Jono Pauliaus II piligrimų kelią, su Žemaičių krikštu ir Žemaičių vyskupystės istorija susijusių objektų sąrašą, paskelbtas kultūros paminklu.   
Per metus Žemaičių Kalvarijos statinių ansamblį aplanko iki 80 tūkstančių žmonių – piligrimų, turistų, jaunimo grupių. Čia rengiamuose sakralinės muzikos koncertuose, parodose, kituose kultūriniuose renginiuose apsilanko apie 4000 lankytojų. Bazilika garsėja unikaliais XX a. pradžioje įrengtais, garsaus vargonų meistro Juozapo Radavičiaus sukurtais vargonais, kurie šiuo metu projekto lėšomis baigiami restauruoti.  
Baziliką puošia ir išskirtinis Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas. Stebuklingomis malonėmis garsėjantis paveikslas, kaip spėjama, nutapytas XVII a. pradžioje, 2006 m. buvo iškilmingai vainikuotas popiežiaus Benedikto XVI palaimintomis karūnomis, jam suteiktas Krikščioniškųjų Šeimų Karalienės titulas.
Projekto metu kompleksiškai atnaujintas ir restauruotas bazilikos pastatas: atnaujintas stogas, restauruotas fasadas, lauko durys, viduje restauruotos sienos, lubos, skliautai, suolai-klauptai. Visu bazilikos perimetru įrengta nauja nuogrinda.    
Iš viso penkerius metus trukę šventovės atnaujinimo darbai kainavo daugiau nei 1,1 mln. eurų  Europos Sąjungos struktūrinių ir investicijų fondų lėšų.