Dar visiškai neseniai šalyje ignoruota atsinaujinančioji energetika per pastarąjį dešimtmetį žengė milžinišką žingsnį, o, naudojant biokurą, fiksuojami apčiuopiami rezultatai. Štai Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos pateikiamais duomenimis, 2000 m. iš biokuro Lietuvoje buvo pagaminta vos 2 proc. centralizuotos šilumos, o šiuo metu – beveik 34 procentai.
Pasiekti rodikliai – ne riba
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 m. atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) dalis bendrame šalies energijos balanse sudarė 22,95 proc.
Martynas Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas, neabejoja, kad tokių rezultatų pasiekta ir todėl, kad įvairūs su šia sritimi susiję projektai buvo remiami ES lėšomis. „Europinės paramos naudą atsinaujinančiosios energetikos projektams sunku būtų pervertinti. Tai – ne tik naujos darbo vietos. Pavyzdžiui, viena studija parodė, kad ne mažiau kaip 60 proc. biokuro kainos lieka vidaus ekonomikoje. Naudojant dujas, iš visos dujų kainos Lietuvoje lieka gal dešimtadalis – apie 90 proc. lėšų iškeliauja į šalis, iš kurių jos buvo importuotos į Lietuvą“, – pabrėžė M. Nagevičius.
Konfederacijos vadovo įsitikinimu, pasiekti 23 proc. iš atsinaujinančiųjų šaltinių pagaminamos energijos – ne riba. Šį rodiklį dar galima ir reikia didinti tam panaudojant naujojo 2014–2020 m. finansinio laikotarpio ES paramos lėšas. „Kada bus pasiekta riba ir atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimas taps per brangus, turėtų parodyti rimta analizė. Bet iki šios ribos mums dar toli“, – įsitikinęs pašnekovas.
Populiariausias išteklius – biokuras
Lietuvos verslo paramos agentūros pateiktais duomenimis, 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų laikotarpiu atsinaujinančių energijos išteklių projektams buvo suplanuota 315,8 mln. litų ES ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų. Paraiškos pagal priemonę „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai“ buvo atrinktos konkurso ir valstybės planavimo būdu.
Kaip informavo agentūros Komunikacijos skyrius, „pagal šią priemonę pasirašytos 55 projektų finansavimo ir administravimo sutartys, kurioms skirtas 307,8 mln. Lt finansavimas. Šiuo metu baigti 23 projektai, į kuriuos investuota 160,1 mln. Lt europinių lėšų“.
Didžiausia ES investicijų dalis skirta biokuro katilinių infrastruktūrai sutvarkyti – 49 projektai. Biodujų katilinių infrastruktūrai sutvarkyti skirti 6 projektai.
Pavyzdžiui, pernai buvo baigtas Varėnos katilinės modernizavimas naudojamą kuro rūšį iš mazuto keičiant į atsinaujinančius energijos išteklius. Efektas, kurio siekiama, – naudojant tą patį kuro kiekį, pagaminti iki 30 proc. daugiau šilumos energijos, sutaupant atitinkamą kuro kiekį. Bendra projekto vertė – 5,3 mln. Lt, iš kurių 2,7 mln. Lt sudarė ES paramos lėšos. Skaičiuojama, kad investicijos atsipirks per septynerius metus.
Dujas ir mazutą į medienos skiedras pakeitė ir Visaginas. Savivaldybė skaičiuoja, kad atpigo šilumos gamybos savikaina, sumažėjo ne tik gyventojams pateikiamos sąskaitos, bet ir į aplinką išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. 5,7 mln. litų vertės projektui „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas šilumos gamybai Visagino mieste“ iš Sanglaudos fondo buvo skirta 2,87 mln. Lt.
Gamtines dujas į biokurą 2015 m. pakeis ir Ukmergė. Paraiškoje šilumininkai nurodo, kad bendrame UAB „Ukmergės šiluma“ kuro balanse gamtinės dujos 2012 m. sudarė net 94,6 proc. Šiuo metu įgyvendinamam projektui skirta 3,3 mln. Lt ES paramos, iš viso jis kainuos 7,5 mln. Lt ir turėtų būti baigtas 2015 m. vasarį.
Didmiesčiai reikšmingai pakeistų vaizdą
2014–2020 m. ES struktūrinių fondų investicijų veiksmų programoje rašoma, kad Vilniuje ir Kaune suvartojama beveik 50 proc. visos centralizuotai vartotojams tiekiamos šilumos. Tačiau atsinaujinančių energijos išteklių dalis šių miestų šilumos kuro balanse yra itin nedidelė (Vilniuje ši dalis sudaro 14 proc., Kaune – vos 4 proc.).
Ekspertai prognozuoja, kad 2015 m. bus biokuro katilinių atidarymo metai. Per ateinančius metus Lietuvoje bus paleista 50 katilų.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos technologijų ekspertė konsultantė Ramunė Gurklienė pateikė tokias savo įžvalgas: „Galima prognozuoti, kad 2015 m. pabaigoje atsinaujinančių energijos išteklių dalis, vertinant bendrą kuro kiekį šilumos gamybai, išaugs iki 50–55 proc. O per 2016–2020 m., kai bus įgyvendinti didieji Vilniaus ir Kauno biokogeneracijos projektai, taip pat kitų katilinių modernizavimo darbai, šilumos ūkio sektorius turėtų pasiekti numatytus ES ir nacionalinius tikslus iš biokuro gaminti 80–85 proc. „žaliosios“ šilumos. Atitinkamai gamtinių dujų suvartojimas smuktų iki 15–10 proc.“
Kadangi Vilniuje ir Kaune naudojamos daugiau nei du su puse karto už vietinį biokurą brangesnės importuojamos gamtinės dujos, šilumos kainos čia vienos didžiausių. Šiuose miestuose įgyvendinus atitinkamus žaliosios energetikos projektus, šiluma turėtų atpigti.
Minėtoje veiksmų programoje įvardijami ir kiti biokuro naudojimo privalumai: didėjanti Lietuvos energetinė nepriklausomybė, regionuose sukurtos naujos darbo vietos ir teigiamas poveikis šalies biudžetui.
Apie „žaliąjį“ potencialą
„Mes turime padidinti atsinaujinančios energetikos dalį mūsų žemyne. Tai ne tik atsakingos klimato kaitos mažinimo politikos reikalas. Tai yra ir pramoninės politikos būtinybė, jei vidutinės trukmės perspektyvoje mes vis dar siekiame turėti ekonomiškai prieinamą energetiką. Aš labai tikiu „žaliojo augimo“ potencialu ir noriu, kad ES taptų pasaulio lydere atsinaujinančiosios energetikos plėtros srityje“, – yra pabrėžęs naujasis Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas Claude‘as Junckeris.
Kol Europos Sąjunga galynėjasi su tikslu iki 2020 m. bendrame visos energijos suvartojimo balanse pasiekti 20 proc. energijos, pagaminamos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį, Lietuva, Eurostato duomenimis (2012 m.), šioje srityje atsidūrusi tarp pirmūnių, galėtų nebent pasistengti pasivyti Estiją arba Pabaltijo valstybių lyderę pagal šį rodiklį Latviją (apie 36 proc.), o gal net absoliučias ES pirmūnes Norvegiją (per 60 proc.) ir Švediją (per 50 proc.). Užtat nedažnai mūsų šalis gali pasigirti AEI panaudojimu gerokai lenkianti galingas ES valstybes Vokietiją, Prancūziją ar Jungtinę Karalystę.
Naujausi Europos Sąjungos užmojai atsispindi skaičiuose: pernai metų spalio 23–24 dienomis įvykusios Europos Vadovų Tarybos metu buvo patvirtintas „Klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinys 2030“. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pranešime nurodoma, kad šiame dokumente užsibrėžta iki 2030 m. pasiekti, jog ne mažiau nei 27 proc. energijos Europos Sąjungoje būtų pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Lietuvos ekonomikos ekspertų vertinimais, tai realu.