Birželio 5-ąją minime Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną, kuri skirta paskatinti aplinkos apsaugą visame pasaulyje.
Kaip rodo tyrimai, didžiajai daliai europiečių labai svarbūs aplinkos apsaugos klausimai. Visgi būdama ES narė, Lietuva yra dalis Bendrijos, taikančios vienus aukščiausių aplinkos apsaugos standartų pasaulyje. ES ne tik reikalauja, bet ir skatina laikytis šių standartų. Žaliosios ekonomikos plėtotė, darni aplinkos apsaugos praktika, efektyvus išteklių naudojimas ir kova su klimato kaita yra reikšmingi Europos Sąjungos prioritetai. Siekiant šių prioritetų tikslų, ES šalyse narėse remia elektros energijos gamybą iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir elektros energijos suvartojimo mažinimo iniciatyvas.
„Europa siekia pažangos pasitelkdama tvarius ir aplinką tausojančius sprendimus. Kitoje finansinėje programoje įsipareigosime siekti tapti klimatui neutralaus poveikio šalimi. Tam, kad pasiektume šio tikslo, reikės įdėti daug pastangų, įgyvendinti dar daugiau priemonių, kuriomis per investicijas skatiname verslą ir viešąjį sektorių siekti aplinkosauginių tikslų. Kovos su klimato krize tikslai ir ekologinė transformacija – žalioji ES ekonomikos darbotvarkė – yra puiki galimybė inovuoti, kurti naujas technologijas ir produktus bei plėtoti atsinaujinančius energetikos šaltinius“, – sakė Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) direktorius Aurimas Pautienius-Želvys.
Per 2014-2020 ES finansinę perspektyvą pagal LVPA administruojamas priemones energijos taupymo ir renovacijos srityje skirta per 243,2 mln. eurų ES investicijų.
Pagal priemonę „Šilumos tiekimo tinklų modernizavimas ir plėtra“, skirtą tinklų modernizavimui didinant šilumos tiekimo patikimumą ir mažinant šilumos nuostolius, skirta 103,3 mln. eurų ES investicijų.
Pagal priemonę „Didelio efektyvumo kogeneracijos skatinimas Vilniaus mieste“, kuria remta atsinaujinančių išteklių energijos panaudojimo plėtra efektyviai šilumos ir elektros energijos gamybai kogeneracinėje elektrinėje Vilniuje, skirta 90,9 mln. eurų ES investicijų.
Pagal priemonę „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“, kuria remtas atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių energijos gamybos pajėgumų įrengimas ir kūrimas, skirta beveik 20,6 mln. eurų ES investicijų.
Pagal priemonę „Katilų keitimas namų ūkiuose“ skirta 17,2 mln. eurų ES investicijų.
Pagal priemonę „Biokuro panaudojimo skatinimas šilumos energijai gaminti“, kuria remtas biokurą naudojančių šilumos gamybos įrenginių (iki 10 MW šiluminės galios) įrengimas, pakeičiant iškastinį kurą centralizuotai tiekiamos šilumos gamyboje, skirta 10,8 mln. eurų ES investicijų.
Pagal priemonę „Auditas pramonei LT“, kuri skirta skatinti įmones nustatyti energijos vartojimo mažinimo galimybes ir numatyti priemones energijos vartojimo efektyvumui didinti, skirta 528 tūkst. eurų ES investicijų.
Neabejojama, kad ES šalys narės ir toliau skatins įmones gaminti aplinkai kuo mažesnį poveikį darančius produktus, bus stipriai akcentuojama pakuočių problematika, skatinama jų atsisakyti. Verslas turės iš naujo pergalvoti savo produktų ir paslaugų koncepcijas, o ES investicijas administruojančios organizacijos turės prisidėti prie to, kad verslas galėtų įgyvendinti tai, ko iš jo tikimasi.