Bendrųjų reikalų tarybos posėdyje buvo patvirtintos Tarybos išvados dėl ES sanglaudos politikos ir Europos struktūrinių ir investicinių fondų rezultatų. Išvadose pabrėžiama ES sanglaudos politikos reikšmė darbo vietų kūrimui, ekonomikos augimui ir regioninių skirtumų mažinimui, taip pat atkreipiamas dėmesys, kad 2014–2020 m. laikotarpiu pradėta taikyti veiklos rezultatų peržiūra, lėšų koncentravimas prioritetinėse srityse, išankstinės sąlygos turi teigiamos įtakos investicijų efektyvumui ir orientacijai į rezultatus.
Finansų viceministrė Agnė Bagočiutė pabrėžė, kad pasiekus efektyvų ES fondų investicijų tempą ir žemą klaidų lygį, šiuo metu ypatingą dėmesį būtina skirti realių pokyčių įgyvendinimui. „Tam, kad jaustume teigiamą ES investicijų poveikį Lietuvos ekonomikos plėtrai bei jos žmonių gerovei, kiekvienas ES lėšomis įgyvendinamas projektas turi orientuotis į rezultatus, siekiant bendrų tikslų ir susitelkiant ties svarbiausiais šaliai kylančiais iššūkiais. Kiekvienas projekto vykdytojas turi jausti atsakomybę už savo įgyvendinamus projektus, kadangi jo rankose yra įrankis, kuriantis visų mūsų ateitį“, – sakė finansų viceministrė Agnė Bagočiutė.
Posėdžio metu valstybių narių atstovai didelį dėmesį skyrė administracinės naštos mažinimo tematikai, sutarė, kad turi būti supaprastintos ir suvienodintos ES fondų investicijoms taikomos taisyklės, supaprastintas išlaidų apmokėjimo procesas, užtikrintas lankstesnis skirtingų ES finansinių instrumentų derinimas tarpusavyje bei kitomis priemonėmis mažinama administracinė našta tiek projektų vykdytojams, tiek ir institucijoms, administruojančioms ES fondų investicijas.
Posėdžio metu buvo sutarta, kad labai svarbu, jog projekto įgyvendinimo procedūros kaip įmanoma labiau atitiktų verslo sektoriuje taikomą praktiką bei nekurtų papildomų procedūrų, o projektų vykdytojai pajustų akivaizdžią naudą.
Sanglaudos politikos įgyvendinimas Lietuvoje turėjo teigiamos įtakos BVP didėjimui. Nuo 2004 m. Lietuvos bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui lyginant su ES vidurkiu padidėjo net 24 proc. punktais ir 2015 m. siekė 74 procentus. Be ES fondų investicijų, šis rodiklis būtų 3,8 proc. punktais mažesnis.