„Šiuo metu investicijas būtina nukreipti toms sritims, kurios atneštų Lietuvos ekonomikai konkrečią ilgalaikę naudą, kurtų didelę pridėtinę vertę turinčius inovatyvius produktus ir, svarbiausia, mažintų socialinę atskirtį bei spręstų demografines problemas“, – pristatydamas siūlomą lėšų perskirstymą pabrėžė finansų ministras Vilius Šapoka.
Daugiau lėšų numatoma skirti verslo inovacijoms skatinti, inovatyvių startuolių kūrimuisi, daugiabučių modernizavimui, kompleksinių paslaugų jaunoms šeimoms kūrimui, smulkaus ir vidutinio verslo konkurencingumui didinti. Taip pat mokslo ir verslo bendradarbiavimui skatinti bei miestų vietos veiklos grupių parengtų vietos plėtros strategijų įgyvendinimui.
Tuo metu, atsižvelgiant į Valstybės kontrolės, tarptautinių organizacijų bei atliktų vertinimų rekomendacijas, mažiau lėšų siūloma skirti nesisteminiam viešojo valdymo tobulinimui, perteklinę infrastruktūrą kuriantiems projektams ir nesuplanuotų energetikos srities projektų įgyvendinimui.
„Tarptautinės ir audituojančios organizacijos išvadose dažnai pabrėžia, kad kuriama infrastruktūra dažnai nesukuria pridėtinės vertės, bet reikalauja nemenkų papildomų pinigų jos išlaikymui. Todėl itin svarbu įvertinti, kokių sisteminių pokyčių galime imtis, kad su mažesniu investicijų kiekiu pasiektume didesnių rezultatų“, - sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
Papildoma informacija
Finansų ministerijos duomenimis, 2014–2020 m. laikotarpio investicijomis finansuojami 4125 projektai, iš kurių - 692 vykdomi, o 212 jau baigti. Bendra jų visų vertė siekia daugiau nei 2,1 mlrd. eurų.