„Šiuo metu turime ne tik kryptingai investuoti į priemones, mažinančias tokias problemas, kaip emigracija, visuomenės senėjimas, taip pat nedarbas, mažas verslo produktyvumas, bet diskutuoti ir, svarbiausia - susitarti, kokiems prioritetams bus nukreiptos galimai sumažėsiančios Europos Sąjungos investicijos po 2020 m.“, – susitikimo metu sakė finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė.
Diskusijoje dalyvavo Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas prof. dr. Raimondas Kuodis, Vilniaus universiteto prof. dr. Rimantas Rudzkis, „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas.
Renginio metu viceministrė taip pat akcentavo, kad Lietuvoje jau dabar išnaudojami pažangesni investavimo būdai – naudojamos ne subsidijos, o grįžtamosios finansinės priemonės, kurios užtikrina, kad investuotos lėšos grįš ir bus nukreiptos naujoms investicijoms finansuoti.
Be to, atkreiptas dėmesys, kad ilgalaikio ekonomikos augimo pagrindas yra tiesiogiai susijęs su investicijomis į aukštesnę pridėtinę vertę kuriančius produktus, todėl šalies verslas, siekdamas sėkmingai konkuruoti sparčiai besikeičiančiose globaliose rinkose, privalo diegti inovacijas. Tai reiškia, kad būtina išnaudoti ES investicijas, nukreipiant jas į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą.
Numatyta, kad 2017 m. pabaigoje Europos Komisija (EK) paskelbs pasiūlymus dėl finansinės perspektyvos po 2020-ųjų metų, tuomet prasidės derybos, kaip turėtų būti skirstomos struktūrinių fondų lėšos visoje ES.
Artėjant deryboms dėl finansinės perspektyvos po 2020 m., Finansų ministerijos užsakymu atliekamas vertinimas dėl 2014–2020 m. ES fondų investicijų poveikio Lietuvos ūkiui ir plėtros prioritetų 2021–2027 m. Jame numatoma apžvelgti Lietuvos ekonominės–socialinės raidos tendencijas iki 2027 metų ir pateikti rekomendacijas dėl ES fondų investavimo krypčių 2021–2027 m. Lietuvoje. Vertinimo ataskaitą planuojama paskelbti šių metų liepą.