„Centruose ne tik turime unikalią įrangą – mokame ja naudotis. Tai padidins mūsų konkurencingumą pasaulyje, padės pritraukti daugiau talentingų mokslininkų iš užsienio. Tinkamas šių centrų panaudojimas sudarys palankias sąlygas Vilniaus universitetui atsidurti tarp 300 geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų“, – sako VU rektorius prof. Artūras Žukauskas.
JGMC leis organizuoti kokybiškai kitokias studijas
JGMC sui generis vidinio organizacinio darinio valdybos pirmininkas prof. Eugenijus Butkus, nuolat komentuojantis Nobelio chemijos premijos laureatų pasiekimus, įsitikinęs, kad naujųjų centrų veiklos pradžia Lietuvą priartina prie galimybės gauti Nobelio premiją.
JGMC gali būti prilygintas patiems moderniausiems pasaulio universitetų gyvybės mokslų centrams. Šį pastatą galėtume vadinti beveik „išmaniuoju“, nes tokio technologiškai sudėtingo pastato Vilniaus universitete dar nebuvo.
Šio centro tikslas – sukurti šiuolaikinę mokslinių tyrimų erdvę biotechnologijos ir molekulinės medicinos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros reikmėms. Jis kuriamas Vilniaus universiteto Biochemijos ir Biotechnologijos institutų, Gamtos mokslų fakulteto (GMF) biologinių katedrų pagrindu. Projekto įgyvendinimas sudarys galimybes į Lietuvą pritraukti tiesioginių užsienio investicijų. Jungtį su verslu užtikrins bioinkubatorius.
Projekto vadovas, GMF profesorius J. R. Lazutka teigia, kad sukurta JGMC infrastruktūra, daug dėmesio moksliniams tyrimams leis organizuoti kokybiškai kitokias studijas, kokių dar nebuvo Vilniaus universitete, būtent tokias studijas, kur žinios įgyjamos per mokslinius tyrimus ir eksperimentus.
JGMC, kurio plotas 24 tūkst. kv. m., pagal gyvybės mokslų studijų programas studijuos 800 studentų, 160 doktorantų, dirbs 200 mokslinio-pedagoginio personalo. Jiems įrengtos 24 auditorijos, 10 mokomųjų mokslinių laboratorijų, 3 kompiuterių klasės, 23 moderniausia įranga aprūpintos atviros prieigos mokslinės laboratorijos, savarankiškoms studijoms skirtos darbo vietos.
JGMC atviros prieigos principu veikia 9 biotechnologijų ir molekulinės medicinos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centrai.
Prof. Saulius Juršėnas: „NFTMC yra milžiniška investicija į Lietuvos ateitį“
NFTMC – didžiausias technologinės ir mokslo tyrimų paskirties pastatas Lietuvoje. Čia koncentruojasi keturios pagrindinės technologijų kryptys: puslaidininkinė nanotechnologija, organinių medžiagų technologijos, chemijos technologijos ir lazerių bei šviesos technologijos.
Į NFTMC sudėtį įeinančio Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) direktoriaus prof. Gintaro Valušio nuomone, Saulėtekyje susitelks stipriausias tarptautinis Lietuvos mokslo potencialas. „Mano turimomis žiniomis, mokslininkų, cituotų per 1000 kartų, šalyje yra 42. Iš jų 85 proc. dirba Saulėtekyje“, – paskaičiavo profesorius.
Keturių aukštų, daugiau nei 27 tūkst. kvadratinių metrų ploto komplekse įkurta didžiausia ir moderniausia Lietuvoje ir Baltijos šalyse fizinių, chemijos ir technologijos mokslų tyrimų bazė. Centre veiks 46 mokslinės laboratorijos ir jų grupės, kurių moksline ir technologine infrastruktūra galės naudotis ne tik mokslininkai, bet ir verslo atstovai. Šiuolaikinė mokslo infrastruktūra suteiks pačias geriausias sąlygas tyrėjams – vienu metu mokslinius tyrimus atlikti, plėtoti eksperimentus galės per 700 mokslininkų ir studentų.
NFTMC sujungs trijų skirtingų mokslo institucijų padalinius – Fizinių ir technologijos mokslų centrą, VU Fizikos fakultetą, VU Taikomųjų mokslų bei Teorinės fizikos ir astronomijos institutus, dalį VU Chemijos fakulteto. Bus įkurtos trys laboratorijos, priklausančios Vilniaus Gedimino technikos universitetui.
VU Taikomųjų mokslų instituto direktoriaus prof. Sauliaus Juršėno teigimu, NFTMC yra milžiniška investicija į Lietuvos ateitį, į jos mokslo infrastruktūrą ir ypač į aukštąsias technologijas.
Mokslininkai turės visus būtinus instrumentus naujoms medžiagoms ir prietaisams kurti – nuo technologijos iki pat prototipo. Šiuo technologijų rinkiniu, jų plėtros galimybėmis ir mokslinio tyrimo instrumentais esame unikalūs Vidurio ir Rytų Europoje.
CERN paroda padės pažinti Visatos paslaptis
VU organizuojamos CERN parodos „Accelerating Science“ lankytojų laukia įspūdinga pažintinė kelionė į Visatos atsiradimo raidą. Penkiose patalpose – mokslo paslapčių erdvėse – pristatomos skirtingos mokslo temos.
Pirmojoje lankytojai pasiners į atmosferą, vyravusią po Didžiojo sprogimo. Antroji skirta fundamentaliosioms dalelėms. Jei Visatą paverstume lygtimi, galėtume sakyti, kad trečiojoje erdvėje gvildenami įvairūs jos nežinomieji. Ketvirtojoje zonoje pristatomas Didysis hadronų greitintuvas ir jame vykdomi eksperimentai, o penktoji leis sužinoti, kada buvo padaryti fundamentalūs atradimai, nulėmę šių dienų technologijas.
„Accelerating Science“ ekspozicija griauna stereotipą, esą fundamentalusis mokslas nesuprantamas ir nuobodus. Šiuolaikiniai fundamentalūs tyrimai CERN parodoje pateikiami itin vizualiai ir paprastai. Ji sukurta specialaus pasirengimo neturinčiai auditorijai, todėl tinka moksleiviams, fizikos mokytojams ir tiesiog smalsuoliams.
Paroda duris lankytojams atvers kovo 16 d. ir veiks iki liepos 15 d. Įėjimas nemokamas. Grupėms, pageidaujančioms ekskursijų su gidais, bus siūloma išankstinė registracija.
Parodos darbo laikas: pirmadienį–penktadienį nuo 10.00 val. iki 18 val., šeštadienį nuo 10 val. iki 16 val. Atvykti reikia adresu Saulėtekio al. 3, Vilnius.
„Accelerating Science“ eksponatai sukurti finansuojant H. Dudley Wrighto fondui.
Parodą „Accelerating Science“ globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Apie CERN parodą lietuvių kalba.
Šaltinis: http://naujienos.vu.lt/srautas/du-nauji-centrai-ir-didzioji-cern-paroda-perrasys-lietuvos-mokslo-istorija/