Konferencijoje-apskritojo stalo diskusijoje idėjomis ir pasiūlymais, kaip atsižvelgiant į regiono ypatumus mažinti nedarbą, skatinti žmones imtis verslo ir pritraukti investicijų, dalijosi Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas. Renginyje taip pat dalyvauja savivaldybių ir regione veikiančių įmonių vadovai, verslininkų ir darbdavių organizacijų atstovai.
„2014 m. sausio 1 d. Šalčininkų rajone veikė 323 verslo įmonės, t. y. 3,2 proc. daugiau, nei veiklą vykdė 2013 metų pradžioje. Vilniaus rajone veikė 1 586 verslo įmonės, t. y. 6,9 proc. daugiau nei 2013 m. pradžioje. 2013 m., palyginti su 2012 m., Šalčininkų rajone įregistruotų juridinių asmenų skaičius išaugo 84 procentais, tačiau veikiančių įmonių skaičius padidėjo tik 3,2 procento. Vadinasi, dauguma įmonių nepradėjo vykdyti veiklos arba buvo fiktyvios“, – konferencijoje kalbėjo ūkio ministras E. Gustas.
Pasak ūkio ministro, nors Šalčininkuose įmonių registravimo bumas tęsiasi ir 2014 metais, tačiau veikiančių įmonių skaičius dar nepasiekė dydžio, buvusio prieš krizę, ir yra mažesnis nei 2007–2008 metais. Be to, per paskutinius 10 metų įmonių struktūra Šalčininkų rajone pagal darbuotojų skaičių beveik nesikeičia: 96 proc. sudaro labai mažos ir mažos įmonės, kuriose darbuotojų skaičius neviršija 50. Verslumo lygis Šalčininkų rajone vis dar išlieka labai mažas.
„2014 m. pradžioje Šalčininkų rajone dominuojančios veiklos rūšys beveik nesikeičia ir išlieka tos pačios: mažmeninė prekyba, autoservisų veikla, logistikos, statybos paslaugų teikimas. Pramonė yra menkai išvystyta, kadangi rajonas nuo seno buvo orientuotas į žemės ūkio sektoriaus veiklą. Vilniaus rajone dominuoja didmeninė, mažmeninė prekyba, autoservisų veikla (33,2 proc. visų veikiančių įmonių), antroje vietoje – apdirbamoji gamyba (13,2 proc.), trečioje – transportas ir logistika (11,9 proc.)“, – forumo dalyviams sakė E. Gustas.
Konferencijoje-apskritojo stalo diskusijoje ūkio ministras teigia, kad Šalčininkų rajone įmonių, gaunančių daugiau pajamų, skaičius didėja. „2012 m. įmonių, kurių gaunamos pajamos yra daugiau kaip 5 mln. litų, skaičius padidėjo 66 proc. Šalčininkų rajone. Laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2011 m. labiausiai išaugo logistikos ir transporto veikla“, – teigiamas tendencijas, matomas analizuojant įmonių uždirbamas pajamas, įžvelgia E. Gustas.
Pasak ūkio ministro, tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Šalčininkų rajone 2012 m. pabaigoje sudarė 0,5 mln. litų ir buvo 87 proc. mažesnės nei prieš metus. TUI vienam gyventojui siekė vos 15 litų, nors šalies TUI vienam gyventojui buvo daugiau nei 14 000 litų.
Kalbėdamas apie Europos Sąjungos (ES) paramą, E. Gustas teigia, kad Šalčininkų rajone struktūrinių fondų finansavimas sudaro 0,03 mlrd. litų ir tai yra mažiausia suma iš Vilniaus apskrities savivaldybių. Šalčininkų rajono savivaldybėje ES lėšomis šiuo metu vykdomas 21 projektas, jiems skirta 26,31 mln. litų.
„ES ypatingą dėmesį skiria mažų ir vidutinių įmonių, kurių didžioji dalis yra regionuose, konkurencingumo didinimui ir plėtrai ir šiems tikslams numato skirti struktūrinių fondų lėšų ir naujuoju programavimo laikotarpiu 2014–2020 metais. Šių sektorių skatinimas taip pat padėtų spręsti regionų užimtumo ir socialines problemas“, - mano ūkio ministras.
Pasak E.Gusto, Šalčininkų rajone galimos investicijos į gamybą ir paslaugas. Didžioji Šalčininkų rajono gyventojų dalis kalba lietuvių, rusų, lenkų kalbomis, todėl tikslinga svarstyti, kaip aktyviau pritraukti investicijų ir iš kaimyninės Lenkijos. Šalčininkų rajono transporto infrastruktūra yra patogi dėl trumpo 45 km siekiančio atstumo iki sostinės ir jos oro uosto. Šalčininkų rajone geras susisiekimas su Baltarusija. Rajono situacija yra patogi plėtoti gamybą NVS regionui ir gabenti produkciją per Baltarusiją.
Diskusijoje ministras akcentavo ir eksporto svarbą verslui: „Šalčininkų rajone gaminama produkcija tiekiama ne tik šalyje, bet ir už jos ribų. Pagrindinės eksporto kryptys – kaimyninės valstybės, Skandinavijos šalys ir pietų Europos šalys. Iš Šalčininkų eksportuojami chemijos pramonės gaminiai, mediena, tekstilės gaminiai, pramoginiai laivai ir kateriai, daržovės ir maisto pramonės produkcija. 2014-2020 metų Lietuvos eksporto strategijos gairėse numatyta, kad vienas iš svarbių eksporto plėtros skatinimo kriterijų – skatinti santykinai mažiau eksportuojančius sektorius. Ypač tuos, kurių įmonės yra regionuose. Tai mažintų sektorių priklausomybę nuo vietos rinkos, didintų jų produkcijos konkurencingumą, būtų diversifikuota rizika“.
Anot E.Gusto, Šalčininkų regionui reikėtų išnaudoti vietinį potencialą, vystyti turizmo sektorių, didinti jaunimo užimtumą ir skatinti jų verslumą: „Viena iš regiono stiprybių yra jo miškingumas. Šioje srityje turite potencialo augti - vystyti medienos pramonę, baldų gamybą, taip pat metalo apdirbimo bei maisto gamybos sektorius“.
Ūkio ministro nuomone, kasdieniai, trumpalaikiai iššūkiai įveikiami skiriant maksimalų dėmesį ir taikant visas įmanomas pagalbos priemones. Dalį šių iššūkių padės įveikti nacionaliniu lygmeniu priimti sprendimai, kad atokesni regionai būtų vis labiau vertinami kaip palankūs verslo plėtrai.
Pasak E.Gusto, ūkio ministerijai pavaldi VšĮ „Versli Lietuva“ teikia eksporto ir verslumo skatinimo priemones, kurios apima paramą ir verslą pradedantiems, veiklą vykdantiems smulkiems ir vidutiniams verslininkams. Taip pat teikiama parama inovatyvioms įmonėms, kuriančioms didelę pridėtinę vertę, suteikiamos tarptautinės konsultacijos eksportuojančioms įmonėms, kurios ugdo vadovų eksporto kompetencijas, didina tinkamai kvalifikuotų darbuotojų skaičių, skatina įmonėms naudingą klasterizaciją ir informacinių technologijų panaudojimą. Viena iš veiksmingiausių tarptautinį bendradarbiavimą skatinančių priemonių – parama įmonėms dalyvaujant tarptautinėse parodose ir verslo misijose.
„Ūkio ministerijai pavaldi VšĮ „Investuok Lietuvoje“, tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūra, 2013 m. pritraukė 22 naujus projektus, iš kurių lygiai pusė įgyvendinti už Vilniaus ribų, beveik trečdalis – už Vilniaus ir Kauno ribų. Pagal šį rodiklį Lietuva panaši į vieną iš užsienio investicijų pritraukimo lyderių Europoje – Airiją, kurioje už didžiųjų miestų ribų taip pat įgyvendinamas maždaug trečdalis užsienio investicijų projektų“, - konferencijoje Šalčininkuose paminėjo E.Gustas.