Naujienos

Šiandien, lapkričio 13 d., ūkio ministras Evaldas Gustas susitikime su Europos Komisijos komisaru tyrimams, mokslui ir inovacijoms Carlosu Moedasu aptarė 2014–2020 metų Lietuvos inovacijų plėtros programą, inovacijų reikšmę šalies konkurencingumui ir verslo plėtrai, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatų komercinimą.

Pasak ūkio ministro E. Gusto, mokslinių tyrimų ir inovacijų potencialas Lietuvos ekonomikoje – aukštųjų technologijų sektoriuose ir inžinerijos pramonės srityje. Ūkio ministerija skatina kurti naujus inovatyvius verslus, skatina pramonės technologinį atnaujinimą, eksperimentinės plėtros stiprinimą. Vienas pagrindinių uždavinių – sukurti verslui tokias sąlygas, kad jis galėtų plėtoti technologinius sprendimus, kurti prototipus ir sėkmingai juos pristatyti rinkoje. Siekiama ugdyti visuomenėje supratimą, kad mokslinis darbas, moksliniai tyrimai turi peraugti į technologinę plėtrą, mokslo sukurti produktai turi būti pritaikyti praktikoje. 

Europos Komisijos atstovas tyrimams, mokslui ir inovacijoms C. Moedasas susitikime akcentavo finansinių mechanizmų svarbą moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms: „Didžiuojuosi, kad septintojoje bendrojoje programoje buvo gauta apie 2000 paraiškų iš Lietuvos, o naujajai Europos Sąjungos programai „Horizontas 2020“ Lietuvos atstovai jau pateikė 150 paraiškų. Verslininkai tai pat gali pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Ši parama ypač svarbi jaunam verslui ir ką tik susikūrusioms bendrovėms. Tinkamas finansavimas –  vienas iš svarbiausių veiksnių inovacijų plėtrai, o inovacijos ir moksliniai tyrimai – vienas iš kertinių variklių šiuolaikinėje ekonomikoje“.

Ūkio ministerija siekia, kad Lietuvoje, kaip ir kitose technologiškai dinamiškose valstybėse, visą inovacijų ciklą – nuo idėjos atsiradimo iki jos įdiegimo į rinką – verslas ir mokslas darbuotųsi išvien. Pagrindinis dėmesys skiriamas naujų inovatyvių verslų kūrimui, pramonės technologiniam atnaujinimui, eksperimentinės plėtros stiprinimui. Šiuo tikslu Ūkio ministerija teikia paskatas tiek įmonėms, tiek mokslo ir studijų institucijoms, kad jų komandos dirbtų kartu, siekdamos idėją paversti produktu.

„Lietuvoje tradicinė pramonė yra gerai išvystyta ir sudaro 20,8 procento bendrojo vidaus produkto (BVP). Tačiau pramonei reikalinga nuolatinė modernizacija. Lietuvai svarbu padidinti pramonės pajėgumus, kuriant didesnę pridėtinę vertę turinčius produktus, ir palengvinti perėjimą nuo žemos pridėtinės vertės prie aukštos pridėtinės vertės produkcijos. Todėl siekiame, kad 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos lėšos, skirtos investuoti į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas, būtų suderintos ir skirtos sumanios specializacijos kryptims remti ir vystyti“, – susitikime su Europos komisaru tyrimams, mokslui ir inovacijoms kalbėjo E. Gustas.

Susitikime E. Gustas paminėjo Lietuvoje vykdomas programas ir iniciatyvas, siekiant sistemingos inovacijų plėtros: „Lietuvoje pastebime padidėjusį verslininkų susidomėjimą programos „Horizontas 2020“ galimybėmis, mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) siūlome į įvairias naujas rinkas orientuotas iniciatyvas, tokias kaip dalyvavimas viešosios ir privačios partnerystės veikloje ir, bendradarbiaudami su mokslinių tyrimų bendruomene, įvairiais projektais skatiname kurti ir diegti inovacijas. Be to, turime pabrėžti ryšį tarp mokslinių tyrimų ir inovacijų ir Sanglaudos fondo priemonių, kad ateityje inovacijų srityje galėtume pasiekti geriausių rezultatų.“

Susitikime su Europos Komisijos komisaru C. Moedasu taip pat dalyvavo ūkio viceministras Marius Skarupskas, Inovacijų departamento direktorius Dimitrijus Kucevičius, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros direktorius Arūnas Karlonas, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje atstovė Laima Pilukaitė, Europos Komisijos kabineto narys Vygandas Jankūnas.

Ketvirtadienį C. Moedasas susitiko su Seimo Pirmininke Loreta Graužiniene ir Seimo nariais, švietimo ir mokslo ministru Dainiumi Pavalkiu. Penktadienį eurokomisaras dalyvaus „Santakos“ slėnio Kauno technologijos universiteto (KTU) Mokslo ir technologijų centro ir Technologinio verslo inkubatoriaus atidaryme. „Santakos“ slėnio projektui įgyvendinti Ūkio ministerija skyrė 21 mln. litų Europos Sąjungos struktūrinės paramos.