„Sanglaudos politikos programų įgyvendinimą Lietuvoje vertinu teigiamai – Lietuva yra antroji pagal įvykdytus mokėjimus projektų vykdytojams. Bet būtina užtikrinti, kad būtų pasiekti pagrindiniai tikslai – darbo vietų kūrimas, ekonomikos augimo skatinimas, geresnė prieiga prie sveikatos priežiūros paslaugų, o finansavimas kuo greičiau atneštų tikrų pokyčių į Lietuvos žmonių gyvenimą“, – sakė EK narė Corina Crețu.
L. Maskaliovienė su EK nare aptarė 2014–2020 m. ES fondų investicijų įgyvendinimą Lietuvoje, patirtį kuriant finansines priemones, sanglaudos politikos ateitį po 2020 m.
„Siekdami geriausio rezultato, svarbu, kad Europos Sąjungos lygiu būtų užtikrintas efektyvus finansinių priemonių derinimas tarpusavyje ir geresnis jų koordinavimas su Europos strateginių investicijų fondu bei kitais finansiniais šaltiniais“, – sakė finansų viceministrė.
Atsižvelgdama į galimą ES investicijų mažėjimą ateityje, Lietuva nuosekliai plečia finansinių priemonių taikymą, siekdama ateityje ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą finansuoti daugiausiai nuosavais ištekliais. Platesnis finansinių instrumentų taikymas ir jų ilgalaikiškumas sudarys sąlygas ateityje nepriklausyti nuo ES fondų lėšų, o per finansines priemones 2014–2020 m. laikotarpiu planuojama investuoti iki 15 proc. ES fondų lėšų.
Europos Komisijos atstovai taip pat atkreipė dėmesį, kad atsižvelgiant į ilgus įgyvendinimo terminus, būtina imtis veiksmų siekiant paspartinti didelės apimties infrastruktūros projektų įgyvendinimą transporto bei energetikos srityse. Kuo greičiau bus įgyvendinti tokie projektai, tuo greičiau jų teikiamą naudą pajus gyventojai.