J.Kirkilienė, „Elektrėnų kronika"
Per tuos septynerius metus (nuo 2007 iki 2013), kai Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšomis buvo finansuojami įvairūs projektai, Elektrėnų savivaldybėje daugiausiai pokyčių patyrė seniau dirbantys pedagogai. O visų savivaldybės gimnazijų abiturientai nė nebeprisimena, ką reiškia per pamokas sėdėti apsirengus, kai klasėse šilumos būdavo tiek pat, kiek šaldytuvuose – vos keletas laipsnių, kai sanitariniuose mazguose kvapus skleisdavo užsistovėjęs vamzdžiuose vanduo, o klasėse - pelėsis... Mokyklos sovietmečiu statomos buvo paskubomis, nepaisant kokybės, o per 25 nepriklausomybės metus Lietuva tiek nepraturtėjo, kad užtektų lėšų mokyklų remontams. Bene tikslingiausiai 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos lėšos buvo panaudotos švietimo įstaigų atnaujinimui. Šių metų rugsėjo 1 d. į atnaujintas mokyklas ir darželius rinkosi 10 savivaldybės mokymo įstaigų auklėtiniai.
Gražūs pokyčiai Elektrėnuose
Daugiausia Europos Sąjungos parama, žinoma, pastebima pačiuose Elektrėnuose. Savivaldybės centre atnaujintos visos švietimo įstaigos, o Profesinio mokymo centras ne tik renovavo senuosius pastatus, bet dar miestą papuošė moderniu, išmaniuoju Energetikos sektorinio praktinio mokymo centro pastatu. Pagal projektą „Viešosios įstaigos Elektrėnų profesinio mokymo centro pastatų energetinio ūkio modernizavimas“ senajame mokyklos pastate įrengtas apšiltintas šlaitinis stogas (su lietaus nuvedimo sistemos sutvarkymu), apšiltintos sienos ir cokolis, pakeisti langai ir lauko durys, renovuota šildymo sistema, atnaujintas šilumos punktas, elektros instaliacija, šviestuvai pakeisti naujais su energiją taupančiomis lemputėmis, įrengta rekuperacinė vėdinimo sistema. O pagal projektą „VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centro plėtra kuriant energetikos sektorinį praktinio mokymo centrą“ naujai pastatytuose energetikos sektoriniame mokymo centre ir automobilių diagnostikos laboratorijoje įrengtos elektros inžinerijos, elektrotechnikos ir elektronikos pagrindų, automatinio valdymo ir vykdymo sistemų, automobilių (elektros, elektronikos, valdymo sistemų), vizualinių sistemų laboratorijos. Jose žinias gilins būsimieji elektros įrenginių elektromechanikai, automatinių sistemų eksploatavimo mechatronikai, automobilių elektromechanikai, garso ir vaizdo technikos operatoriai. Vykdydama projektą mokykla įsigijo 23 vietų autobusą, kurio paskirtis – vežioti mokinius į praktinio mokymo vietas, kuriose gilinamos įgytos žinios ir gebėjimai. Oficialiai šis centras atidarytas buvo šių mokslo metų pradžioje. Rugsėjo 1 d. į šiuolaikiškai suremontuotas mokyklas ir darželius rinkosi visų mokyklų ir darželių auklėtiniai, kuriems dabar lieka tik saugoti turtą, kurį pasak laišką ateičiai rašiusios Profesinio mokymo centro moksleivės Gretos Kamandulytės, tik tada „... kai prarandi, supranti, kokį auksą turėjai...“.
Vievyje – europietiškos mokyklos
Pagal priemonę „Viešosios paskirties pastatų renovavimas nacionaliniu lygiu“ į valstybės projektų, finansuojamų iš 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų, tarp atrinktų dvylikos Vilniaus regiono savivaldybių įstaigų renovavimo projektų, pateko ir Vievio gimnazija. Vievio gimnazija pastatyta buvo 1980 metais ir visus trisdešimt metų buvo neremontuojama. Tik 2010 metais, gavus ES paramą, buvo pradėtas gimnazijos pastato infrastruktūros ir energetinio ūkio atnaujinimas. Gimnazijos statusą nuo 2005 metų turinčioje mokykloje buvo rekonstruotas šilumos mazgas, ant seno stogo įrengtas šlaitinis stogas, apšiltinta pastogė, pakeisti visi langai ir lauko durys, apšiltintos išorinės sienos ir kt.
Vievio pradinės mokyklos, statytos 1936 m., fasado remontas per beveik šimtmetį irgi padažytas buvo tik kosmetiškai. 2009-2011 metais įvykdžius projektą „Vievio pradinės mokyklos pastato renovavimas, pagerinant energetikos charakteristikas“, mokykla pakeista buvo neatpažįstamai: rekonstruotos šildymo sistemos ir šilumos punktas, įrengtas šlaitinis stogas, apšiltinta pastogė, pakeisti langai ir durys, apšiltintos sienos. Į klases buvo įvestas vandentiekis, įrengta daugiau tualetų. Vidaus remonto darbams lėšų buvo surasta iš kitų fondų.
Nepamirštas Vievyje buvo ir lopšelis-darželis „Eglutė“, kuris pastatytas 1981 m. Įvykdžius projektą „Vievio vaikų lopšelio-darželio ,,Eglutė“ patalpų ir įrangos modernizavimas“, atnaujintos buvo patalpos ir įranga, o pagal projektą „Semeliškių vidurinės mokyklos, Vievio vaikų lopšelio-darželio „Eglutė“ pastatų atnaujinimas“ buvo suremontuoti vandentiekio ir nuotekų tinklai, įrengta ikimokyklinio ugdymo patalpa. Vievio meno mokykla suremontuota panaudojus kitų ES fondų lėšas, todėl dabar Vievyje visas švietimo įstaigų kompleksas gražiai puošia miestą, o čia ugdomi vaikai nė nebeįsivaizduoja, kad jų mokymosi įstaigos turėtų atrodyti kitaip, nei atrodo kitų Europos šalių miestuose, kuriuose jiems tenka pabūti įvairių išvykų metu.
Išgražėjusios Semeliškės
[IMG 3101] Semeliškių senasis mokyklos pastatas pastatytas 1932 metais. Priestatas prie senosios mokyklos buvo pristatytas 1963 metais. Per tuos metus senasis pastatas iš išorės aptinkuotas ir padažytas buvo tik tiek, kad nesimatytų Vyčio ženklo. Dabar senasis mokyklos pastatas ir šalia įrengtas sporto aikštynas puošia miestelioaikštę, o Semeliškių mokykla, gavusi gimnazijos statusą, gyvena europietišką gyvenimą. Semeliškių miestelis išgražintas buvo vykdant du projektus, finansuojamus iš 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų: „Semeliškių vidurinės mokyklos, Vievio vaikų lopšelio-darželio „Eglutė“ pastatų atnaujinimas, pagerinant energetikos charakteristikas“ ir „Semeliškių miestelio kompleksinė plėtra“. Pagal pirmąjį projektą suremontuota mokykla, o pagal antrąjį - įrengta daugiafunkcė sporto aikštelė. Dabar mokyklos pastate telpa ne tik mokykla, bet ir miestelio visuomeninės organizacijos, o spalvotame aikštyne sportuoja ne tik semeliškiečiai, bet ir čia atvykstantys svečiai. Semeliškių vaikų darželio remontui lėšų buvo surasta iš kitų fondų, todėl jaunimas Semeliškėse Lietuvos ateitį kuria jau ne apleistose, o gražiose ir šiltose patalpose.
Išlaikyti kultūros židiniai
Dėl vaikų mažėjimo kaimuose, švietimo įstaigų renovacijai lėšų pritraukti nėra paprasta, bet mokyklų – to vienintelio kultūros židinio – pastatus apleisti nebūtų išmintinga. Beižionių ir Kazokiškių mokyklų pastatus panaudoti visuomeninėms reikmėms, lėšų pritraukta buvo pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioritetą „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra universalių daugiafunkcių centrų kaimo vietovėse steigimas“. Jau kelinti metai Kazokiškėse ir Beižionyse rugsėjo 1-ąją vaikų mokykloje laukia bibliotekos, medicinos punktai, bendruomenės namai. Visos įstaigos dabar telpa renovuotose patalpose. Tiesa, ne visi vaikai per vasarą pamiršę buvo savo mokyklą. Pavyzdžiui, Kazokiškėse kai kurie ir per vasarą lankė čia įsteigtą Vaikų dienos centrą. Prasidėjus mokslo metams, į daugiafunkcius centrus reorganizuotose Kazokiškių ir Beižionių mokyklose vaikai ir po pamokų ruoš namų darbus, leis laisvalaikį, bendraus su kitais vaikais, mokydamiesi kasdienių įgūdžių, kurių kai kuriems vaikams trūksta dėl nepriežiūros namuose. Tokių socialinių paslaugų prieinamumas užtikrina priežiūrą socialiai pažeidžiamoms grupėms. O tai reiškia, kad Lietuva, gaudama ES paramą, jau išmoko ne tik imti, bet ir dalintis. Kol kas dalinamės tarp savęs, bet ateinančius 2014-2020 finansinius metus teks dalintis ir su stokojančiais kitų šalių gyventojais, nes Lietuva jau tapo pasiturinčia ES šalimi.
Šaltinis: „Elektrėnų kronika" http://www.kronika.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=4446:septyneri-finansavimo-met-pamokos-saugoti-ir-dalintis&catid=80&Itemid=172&hitcount=0