Nors būtent tuo metu (2020-ųjų pavasarį) pasaulį sukaustė pandemija, ir visur, taip pat ir Azerbaidžane, buvo paskelbtas karantinas, Mindaugas sugebėjo ne tik pakeliauti po svečią šalį, bet ir pasimokyti pas vieną garsiausių Azerbaidžano džiazo pianistų Salman Gambarov. Po pusmečio sugrįžęs į Lietuvą Mindaugas, kaip pats sako, buvo nebe tas žmogus: įgytos žinios, drąsa padėjo lengviau megzti pažintis ne tik su Lietuvos, bet ir užsienio muzikinio pasaulio atstovais. Vienas jų – prancūzų dainininkas Antoine Wend, su kuriuo Mindaugas sukūrė duetą „Mando“ ir laimėjo lietuvišką TV projektą „X Faktorius“.
Svajonę dainuoti pakeitė kita
„Muzika susidomėjau vaikystėje, būdamas 10-ies. Augau mažame miestelyje – Papilėje, kur mokiausi privačiai groti sintezatoriumi, dainuoti. Baigęs aštuntą klasę įstojau į Klaipėdos konservatoriją, kur keturis metus mokiausi džiazinio dainavimo. Galvojau, ateitį siesiu su dainavimu, bet dar mokydamasis konservatorijoje supratau, kad groti pianinu man patinka labiau nei dainuoti. Todėl studijas rinkausi susijusias jau ne su dainavimu“, – pasakojo Mindaugas.
Anot jo, tuo metu jį buvo užplūdę daug dvejonių, taip pat ir baimė, jog pradėti muzikanto karjerą jau per vėlu.
„Pianistai paprastai groja nuo ankstybos vaikystės. Vis dėlto galų gale nusprendžiau, kad stosiu į Vilniaus kolegiją (VIKO) mokytis džiazo fortepijono specialybės“, – apie svarbų sprendimą pasakojo pašnekovas, pridūręs, kad šią mokymo įstaigą jis pasirinko dėl puikių rekomendacijų.
Pirmoji kelionė už Europos ribų
Studijuojant antrame VIKO kurse Mindaugui pasiūlė pusmečiui išvykti į Azerbaidžaną, su kuriuo kolegija tikėjosi užmegzti bendradarbiavimą. Jis buvo pirmasis kolegijos studentas, kuris išvyko į Baku esančią konservatoriją. Todėl jautė nemažą atsakomybę.
„Buvau tarsi ambasadorius, pirmasis ten vykstantis studentas. Neslėpsiu – prieš kelionę mažai ką žinojau apie Azerbaidžaną. Be to, tai buvo pirmoji mano kelionė ne į Europą, tad jaudulio tikrai buvo“, – sakė pašnekovas.
Pasiruošti kelionei šiek tiek padėjo studijų bičiulis – kursu vyresnis menininkas, kurio mama – azerbaidžanietė. Vis dėlto, nepaisant „namų darbų“, atvykęs į Baku Mindaugas patyrė nemažą kultūrinį šoką. Pirmiausia dėl to, kad čia beveik niekas nekalba angliškai. Tiesa, dauguma vietinių moka ne tik azerbaidžaniečių, bet ir rusų kalbą.
„Tačiau aš rusiškai nemoku, tad tai man mažai kuo padėjo“, – prisipažino menininkas, pridūręs, jog, kita vertus, tokia patirtis išmokė išradingumo ir parodė, jog netikėtose situacijose galima rasti originalių sprendimų.
„Angliškai prastai kalbėjo ir kai kurie universiteto dėstytojai, todėl teko improvizuoti. Pavyzdžiui, su vienu jų užsiėmimų metu bendraudavau per vertimo programėlę. Kažkaip pavyko susikalbėti“, – juokiasi nuotykius Azerbaidžane prisimindamas muzikantas.
Per pandemiją – unikali galimybė pasimokyti pas garsenybę
Kalbos barjeras nebuvo vienintelis iššūkis, su kuriuo Mindaugas susidūrė studijuodamas Azerbaidžane. Vos jam atvykus pasaulyje prasidėjo koronaviruso sukeliamos ligos Covid-19 pandemija. Šalys viena po kitos skelbė karantinus. Anot Mindaugo, Azerbaidžane ribojimai buvo labai griežti. „Į lauką tegalėdavai išeiti vos porai valandų. Išsiųsdavai žinutę, gaudavai patvirtinimą ir nuo to laiko per porą valandų turėdavai susitvarkyti visus reikalus: nusipirkti ko reikia, nueiti ten, kur reikia ir t.t. Be to, ribojimai nuolat keisdavosi atsižvelgiant į ligos atvejų skaičių ir kitas aplinkybes. Visa tai būdavo pranešama azerbaidžanietiškai. Tuo metu susigaudyti man labai padėjo Lietuvos ambasados darbuotojai – be jų būtų buvę kur kas sunkiau išsiaiškinti visus niuansus. Be to, kartu su jais galėjau bent kažkiek pakeliauti ir pažinti šalį. Kai tik būdavo galimybė laisviau judėti, jie suorganizuodavo išvykas po sostinę ir už Baku ribų“, – už pagalbą Azerbaidžane dirbantiems tautiečiams iki šiol dėkingas vaikinas.
Atskirą „ačiū“ jis sako jau minėto bičiulio šeimai. „Jo mama gyvena Azerbaidžane, ir man ten būnant tikrai nemažai padėjo. Būtent jos šeimos dėka aš turėjau ir unikalią galimybę pasimokyti pas vieną garsiausių Azerbaidžano džiazo pianistų Salman Gambarov. Savo šalyje jis yra tikra įžymybė. Ši patirtis buvo vienas įspūdingiausių ir vertingiausių dalykų, kuriuos gavau per pusmetį Azerbaidžane“, – teigė Mindaugas.
Prasiplėtė muzikinis skonis, atsirado daugiau drąsos
Sakoma, jog iš kiekvienos kelionės grįžti kitoks nei išvykai. Menininkams tokios patirtys ypač svarbios – tuo neabejoja ir Mindaugas. Jis pasakojo, kad, jei ne „Erasmus+“ patirtis, vargu, ar kada nors gyvenime būtų atradęs unikalią Azerbaidžano muziką.
„Ji neįprasta europiečiams – pirmiausia dėl to, jog grojama tradiciniais instrumentais. Universitete Baku jie turi savo dirbtuves, kur tie instrumentai gaminami – būdamas ten galėjau apžiūrėti. Taip pat ir nuolat girdėti azerbaidžanietišką muziką: kaip kad pas mus konservatorijoje skamba muzika, taip ir ten – tik melodija, skambesys, ritmas, instrumentai skiriasi. Dabar, nors nuo studijų Azerbaidžane praėjo jau dveji metai, savo „playlist’e“ turiu nemažai Azerbaidžano muzikos“, – neslėpė muzikantas.
Jo teigimu, pusmetis svetimoje šalyje, kitoje kultūroje jį užaugimo. Grįžęs ir tęsdamas mokslus kolegijoje jis jau kitaip matė savo ateitį. O pabaigus studijas turėjo drąsos megzti ryšius su užsienio menininkais ir kurti bendrus projektus.
Vienas tokių – duetas „Mando“. Jo nariai – pianistas Mindaugas ir prancūzas Antoine Wend sėkmingai sudalyvavo lietuviškame „X Faktoriuje“. Savo ateitį grupė mato dviejose šalyse – Lietuvoje bei Prancūzijoje.
„Vienas pažįstamas užsiminė, jog prancūzas dainininkas ieško pianisto, su kuriuo galėtų koncertuoti. Aš tuo metu buvau baigęs studijas ir neturėjau jokių projektų, todėl sutikau. Susitikome su Antoine, pamatėme, kad dirbti kartu patinka. Galiausiai atsiradome ir „X Faktoriuje“, kur mums visai gerai sekėsi“, – apie netikėtą pažintį, atvedusią iki laimėjimo populiariame televizijos projekte, pasakojo Mindaugas.
Mindaugas dalyvavo Europos socialinio fondo finansuojamame projekte „Aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtra“. Jį įgyvendina Švietimo mainų paramos fondas. Projekto partneris -Vilniaus kolegija.