2007–2013 m. laikotarpis
Su 2015 metais baigėsi ir 2007–2013 m. programavimo laikotarpis. Įgyvendinta 8,3 tūkst. minėto laikotarpio projektų, kurių bendra vertė – per 9,1 mlrd. eurų (į šį skaičių įtrauktos ES ir bendrojo finansavimo bei projektų vykdytojų lėšos). Vien per 2015 metus į 2007–2013 m. ES fondų lėšomis įgyvendinamus susisiekimo, aplinkosaugos, verslo, švietimo ir mokslo bei kitus projektus investuota 1,1 mlrd. eurų.
Vykdant ES investicijų projektus 245 tūkst. žmonių dalyvavo įdarbinimo programose, 2,4 tūkst. įmonių panaudojo lėšas inovatyviai plėtrai, 11 tūkst. smulkaus ir vidutinio verslo subjektų pasinaudojo investicijomis verslo plėtrai, buvo atnaujinta ir modernizuota daugiau kaip 700 švietimo, beveik 350 sveikatos priežiūros įstaigų, nutiesta 1,7 tūkst. km naujų ir rekonstruota esamų kelių.
Europos Komisijos duomenimis, Lietuvai jau išmokėta 95 proc. 2007–2013 m. laikotarpio ES fondų lėšų (ES šalių vidurkis 88,9 proc., žiūr. į pridedamą lentelę) – tai maksimali suma, kurią pagal ES reglamentus Europos Komisija gali išmokėti šaliai iki programavimo laikotarpio pabaigos 2015 m. Likusi 5 proc. ES lėšų suma Lietuvai galės būti pervesta tik atsiskaičius Europos Komisija už veiksmų programų įgyvendinimą. Dokumentai, kuriais remiantis bus galutinai atsiskaitoma už 2007–2013 m. ES lėšų panaudojimą, Europos Komisijai turi būti pateikti iki 2017 metų kovo pabaigos.
2014–2020 laikotarpis
Pernai iš 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos investuota beveik 0,6 mlrd. eurų lėšų, kurios panaudotos aplinkosaugos, susisiekimo, socialinės apsaugos, švietimo ir mokslo, energetinio efektyvumo projektams įgyvendinti. Šiuo metu ES investicijas administruojančios institucijos aktyviai sudaro naujus planuojamų įgyvendinti valstybės ir regionų projektų sąrašus, skelbia kvietimus teikti paraiškas. Juos galima rasti interneto svetainėje www.esinvesticijos.lt.
Per 2016 m. planuojama investuoti apie 1,2 mlrd. eurų 2014–2020 m. ES fondų lėšų: 1 mlrd. eurų ES ir bendrojo finansavimo lėšų bei 0,2 mlrd. eurų projektų vykdytojų lėšų. Projektams keliami konkretūs kokybės reikalavimai – siekti didesnio ES investicijų efektyvumo, aiškiai pamatuojamų rezultatų, kuriamos infrastruktūros efektyvaus panaudojimo ir išlaikymo, pasibaigus projektui.
Jau 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu buvo sukurtos grįžtančių lėšų finansinės priemonės, kurių lėšos naudojamos kelis kartus. Šios priemonės, kurios leidžia su mažesniais finansiniais ištekliais pasiekti didesnio efektyvumo, bus tęsiamos ir naujuoju finansiniu periodu. Tarp jų – paskolos verslo kūrimui ar plėtrai, daugiabučių namų renovacijai, garantijos, palūkanų kompensavimas. Be to, 2014–2020 m. inovatyvios finansinės priemonės pradėtos taikyti ir viešajai infrastruktūrai – įsteigtas energijos efektyvumo fondas, kurio lėšomis, visoje Lietuvoje bus modernizuojamas gatvių apšvietimas, renovuojami viešieji pastatai. Ateityje šias grįžtančių lėšų finansines priemones numatoma taikyti ir aplinkosaugos, transporto ir kitų sektorių infrastruktūros projektų įgyvendinimui.