Naujausi tyrimai rodo, kad pastaraisiais metais pastebėta teigiama tendencija – Lietuvoje atliktų vertinimų kokybė vis gerėja, o jų rezultatų naudojimas duoda apčiuopiamą naudą. Per pastaruosius 15 metų Lietuvoje ES fondų investicijų vertinimo sistema buvo sukurta visiškai naujai. Tai buvo ir yra vaisingas procesas, kuriam tobulinti kasdien dirba vertinimo ekspertai, įvairių sričių profesionalai ir visa vertinimo bendruomenė. Todėl Lietuvai perėjus rimtą ir gausų iššūkių kelią, dabar jau tampa aktualus ir prasmingas kitas lygmuo – tai efektyvios patirties ir naujausių žinių perdavimas kitoms šalims.
„Vertinimo rezultatų panaudojimo vertinimas parodė, kad 2008–2012 metais įgyvendintos rekomendacijos Lietuvoje daugiausia paskatino administracinius pokyčius, t.y. administravimo procedūrų tobulinimą, administravimo dokumentų peržiūrą, naujų administravimo, stebėsenos ir kontrolės funkcijų įvedimą, taip pat investicijų ir finansinius pokyčius, kurie susiję su paramos finansinių proporcijų nustatymu, išskiriant prioritetines sritis finansavimui, perskirstant lėšas tarp priemonių atitinkamose veiksmų programose, taip pat stebėsenos tobulinimą, t.y. stebėsenos rodiklių detalizavimą, geresnį duomenų surinkimą, rodiklių siektinos vertės planavimą, skaičiavimo metodikų vystymą bei aktyvesnio koordinavimo skatinimą, t.y. tarpžinybinio bendradarbiavimo plėtrą, aktyvesnį ekonominių ir socialinių partnerių įtraukimą, jungtinių komitetų ir darbo grupių sukūrimą. Be jokios abejonės, nuolat buvo kuriamos naujos žinios ir patirtys.
Todėl Lietuvos vertinimo ekspertai vis dažniau kviečiami pasidalinti gerąja praktika ir patarti dėl naujų krypčių, diegiant teisingas ir efektyvias vertinimo strategijas į kitas užsienio šalis”, – teigia Finansų ministerijos ES struktūrinės paramos valdymo departamento Vertinimo skyriaus vedėja Danutė Burakienė.
Lietuvoje vien nuo 2008 m. iki 2014 m. spalio mėn. buvo atlikta 60 vertinimų. Iš jų 32 – techninio, o 28 – strateginio pobūdžio. Naujausi vertinimo bendruomenės (vertintojų ir valstybės tarnautojų, atsakingų už vertinimus) apklausų rezultatai rodo, kad ilgainiui pasitenkinimas vertinimų kokybe auga. Prie gerėjančios vertinimų kokybės prisidėjo vertinimo gebėjimų stiprinimo priemonės, vertinimo kultūros plėtra, vertinimo gairių ir standartų tobulinimas ir „mokymasis veikiant“. Vis aukštesnio lygio vertinimų kokybę patvirtino ir 2013 m. VšĮ Viešosios politikos ir vadybos instituto (VPVI) ir VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ (ESTEP) atlikta meta-analizė, kuria siekta nustatyti vertinimų kokybę apžvelgiant naudotų metodų patikimumą, kokiu mastu analizė pagrindžiama duomenimis, kiek sukurta naujų žinių ir pan.
Šių metų vasarį Latvijoje rengtoje konferencijoje „Sanglaudos politikos iššūkiai 2014–2020 metais: mokslinė ir strateginė diskusija” (organizatorius: Europos Komisijos Regioninės politikos generalinis direktoratas, Regioninių studijų asociacija (RSA) ir Latvijos Respublika, pirmininkaujanti ES Tarybai) buvo pristatyta Lietuvos patirtis vertinimo srityje. Pranešimus apie vertinimo kaip valdymo instrumento naudojimą skaitė Finansų ministerijos ES struktūrinės paramos valdymo departamento vertinimo skyriaus vedėja Danutė Burakienė, įžvalgas iš atliktų vertinimų pristatė ESTEP valdybos pirmininkas dr. Klaudijus Maniokas.
2014 m. spalį Vengrijoje vykusioje tarptautinė stebėsenos ir vertinimo konferencijoje „Vertinimas ir stebėsena naujuoju patobulintu 2014–2020 metų laikotarpiu“ (organizatorius: Vengrijos Ministro Pirmininko Tarnyba su Europos Komisija) buvo skleidžiama geroji Lietuvos patirtis. Lietuvos vertinimo sistemos ir ateities iššūkių patirtimi dalijosi Finansų ministerijos Europos Sąjungos struktūrinės paramos valdymo departamento direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Dilba. ESTEP projektų vadovas Vainius Bartasevičius pristatė Finansų ministerijos užsakymu atlikto vertinimo rezultatus ir patirtį taikant kontrafaktinį poveikio vertinimo metodą.
Tap pat pernai Serbijoje jau buvo pristatyta studija „Kaip pasiekti rezultatų viešojoje politikoje”, kurią kuriant aktyviai dalyvavo Europos Komisijos ir kitų šalių pareigūnai bei mokslininkai, taip pat ir Lietuvos viešojo sektoriaus atstovai bei didelę vertinimo patirtį tiek Lietuvoje, tiek ES turintys ekspertai. Studijos tikslas – skatinti diskusiją dėl galimų stebėsenos ir vertinimo modelių įtvirtinimo Serbijos politikoje, siekiant veiksmingo politikos priemonių formavimo, pagrįsto įrodymais. Reformų Serbijoje stebėsena ir jų poveikio vertinimas yra ypač svarbus derybose dėl stojimo į Europos Sąjungą.
Artimiausiu metu planuojama pasidalinti žiniomis ir patirtimi š. m. gegužės 20–21 d. Vilniuje vyksiančioje tarptautinėje vertinimo konferencijoje, skirtoje vertinimo rezultatų naudojimo ir įrodymais grįsto valdymo klausimams, kurią organizuoja Finansų ministerija (daugiau informacijos apie šią konferenciją: http://esinvesticijos.lt/lt/renginiai/sarasas/renginiai/tarptautine-vertinimo-konferencija).
ES fondų investicijų vertinimas kaip valdymo įrankis Lietuvoje buvo sukurtas daugiausiai dėl reikalavimų, susijusių su skaidriu ES fondų investicijų valdymu. Iki šiol dauguma vertinimų buvo skirti intervencijų tinkamumo, efektyvumo, poveikio ir pan. analizei. Sisteminiai programų, finansuojamų iš nacionalinio biudžeto lėšų, vertinimai yra retas reiškinys. Taigi ES reikalavimai yra svarbiausias veiksnys, lėmęs vertinimo sistemos atsiradimą ir vystymąsi.