Naujienos

Sau­go­mo­je te­ri­to­ri­jo­je bus dar vie­nas 5 ki­lo­metrų il­gio pažin­ti­nis ta­kas su in­for­ma­ci­ne in­fra­struktūra. Sa­la­ko ir Luodžio ežero pa­krantėje įren­gia­mos nuo­ro­dos į lan­ky­ti­nus ob­jek­tus, in­for­ma­ci­niai sten­dai, suo­liu­kai, paukščių stebėji­mo ir ežero apžval­gos bokšte­lis, lan­ky­mui pri­tai­ko­mas Sa­la­ko ozas, le­dyn­mečio su­for­muo­tos kal­vos.

Eu­ro­pos Sąjun­go­je di­de­lis dėme­sys ski­ria­mas uni­ka­lios gam­tos pa­vel­do išsau­go­ji­mui, tačiau jų lan­ky­mas nėra vi­siškai ap­ri­bo­ja­mas. Tie­sia­mi pažin­ti­niai, dvi­račių ta­kai, pa­ren­gia­mi bai­da­rių, valčių maršru­tai upėmis ir ežerais. Kviečia­ma išnau­do­ti parkų ga­li­my­bes rek­re­a­ci­jai, pažin­ti­niam tu­riz­mui, po­il­siui, kar­tu in­for­muo­ti apie sau­gomų te­ri­to­rijų svarbą bei ap­lin­kai pa­lankų gy­ve­ni­mo būdą, mo­ky­ti dar­nos su gam­ta.

Tai ne vie­nin­te­lis Eu­ro­pos Sąjun­gos 2007–2013 m. pro­gra­mos struktūri­nių fondų lėšomis fi­nan­suo­ja­mas gam­tos pažini­mo ir išsau­go­ji­mo pro­jek­tas Gražutės re­gio­ni­nia­me par­ke.

Vi­dur­va­sa­ry­je, pačia­me tu­riz­mo, po­il­sio gam­to­je įkaršty­je mūsų šalies gy­ven­to­jai ir svečiai tu­ri pui­kią ga­li­mybę pir­miau­sia vir­tu­a­liai su­si­pažin­ti su Gražutės re­gio­ni­niu par­ku, o po to at­vyk­ti į jį ir ke­liau­jant pėsčio­mis, važiuo­jant dvi­račiais, plau­kiant bai­darėmis žavėtis ­kerinčiu gam­tos grožiu, pa­tir­ti pa­lai­mingą šva­rių ežerų gaivą.

Įgy­ven­di­nant kom­plek­sinę vi­suo­menės in­for­ma­vi­mo ir švie­ti­mo apie sau­gomų te­ri­to­rijų svarbą bei ap­lin­kai pa­lankų gy­ve­ni­mo būdą pro­gramą „Ke­liau­ki­me ki­taip!“, fi­nan­suo­jamą Eu­ro­pos Sąjun­gos 2007–2013 m. San­glau­dos ska­ti­ni­mo veiksmų pro­gra­mos Re­gio­ninės plėtros fon­do lėšomis, kūry­binė grupė sukūrė vi­deo filmą apie Gražutės re­gio­ninį parką, jo uni­ka­lią gamtą ir kviečia at­vyk­ti į ežeringą ir miškingą Šven­to­sios aukštupį.

Fil­mo kūrėjai pri­me­na, kad Bal­ti­jos aukštumų šiaurės rytų pašlaitėje, ežerų ir miškų kal­vo­to­je vie­to­je pra­si­de­da gražiau­sia Rytų Aukštai­ti­jos upė – Šven­to­ji, ku­ri į vieną hid­rog­ra­finę sis­temą su­vie­ni­ja po visą Gražutės re­gio­ninį parką pa­bi­ru­sius ežerus. Gražutės re­gio­ni­nio par­ko vyr. spe­cia­lis­tas Vy­tau­tas Eidėjus pa­sa­ko­ja, kad žino­mas gam­ti­nin­kas prof. Č. Ku­da­ba Šventąją pa­va­di­no Ežerų duk­ra, nes ji te­ka per dau­gybę ežerų. Mėgstančius van­dens tu­rizmą kviečia­ma išban­dy­ti Šven­to­sios upės aukštu­pio vagą. Van­dens žygį bai­darėmis re­ko­men­duo­ja­ma pradėti nuo vie­no didžiau­sio par­ke Luodžio ežero. Šio ežero įspūdin­gi iškyšuliai, pu­sia­sa­liai pri­me­na Kuršių ne­riją.

Gražutės re­gio­ni­nis par­kas – ežerin­gas. Čia ty­vu­liuo­ja apie 70 ežerų. Vie­nas uni­ka­liau­sių ir šva­riau­sių – Šven­to ežeras. Po­il­siau­to­jai jį va­di­na Lie­tu­vos Bai­ka­lu. Dėl van­dens skaid­ru­mo šia­me ežere net šešių metrų gy­ly­je ga­li­ma stebėti po­van­de­ninį gy­ve­nimą. Iki ga­lo dar ne­at­skleis­ta Šven­to pa­slap­tis: pe­ri­odiškai be­si­kar­to­jan­tys jo van­dens ly­gio svy­ra­vi­mai – po­tvy­niai ir atoslūgiai. Maždaug kas 30 metų čia van­duo pa­ky­la ir nu­sen­ka net apie 3 met­rus. Atoslūgių me­tu iš van­dens išky­la smėlin­gos pa­krantės, ku­rių natūra­liems paplūdi­miams ne­pri­lygs­ta net Pa­lan­gos prie Bal­ti­jos jūros dirb­ti­niai pliažai.

Pa­gal le­gendą Šven­tas taip pa­va­din­tas ne­at­si­tik­ti­nai. Šio­je vie­to­je bu­vu­si bažnyčia. Ją apsėmė nežinia iš kažkur stai­ga at­slinkęs van­duo. Sa­ko­ma, jog ty­lią naktį ir da­bar iš šio ežero gel­mių sklin­da bažnyčios varpų skam­be­sys.

Par­ko dar­buo­to­jai prašo prie Šven­to po­il­siau­ti at­sa­kin­gai. Prie jo at­ei­ti pėsčio­mis, ge­ro­kai to­liau nuo pa­krantės, nu­ro­dy­to­se vie­to­se pa­li­kus sa­vo au­to­mo­bi­lius.

Par­ke uni­ka­lios ir An­ta­lieptės ma­rios ar­ba jūra. Tai dirb­ti­nis van­dens tel­ki­nys. Šios ma­rios su­si­for­ma­vo prie An­ta­lieptės pas­tačius hid­ro­e­lek­trinę ir užtven­kus Šventąją. Net 26 buvę at­ski­ri ežerai su­si­jungė į vieną van­dens tel­kinį. An­ta­lieptės ma­rio­se yra per 50 sa­lių, sa­le­lių. Įta­ria­ma, jog dar ne vi­sos jos yra ap­tik­tos ir pažymėtos žemėla­piuo­se. Todėl kviečia­ma čia ieško­ti dar nežinomų salų. To­kią ap­ti­kus ją bus leidžia­ma pa­va­din­ti sa­vo var­du.

Tie­sa, par­ko dar­buo­to­jai įspėja, kad po­il­siau­ti An­ta­lieptės par­ko sa­lo­se – draudžia­ma. Bet po­il­siau­to­jai mėgsta jo­se išsi­lai­pin­ti ir puo­tau­ti. Po to būna daug var­go, kaip iš salų išpluk­dy­ti ne­draus­mingų lan­ky­tojų pa­lik­tas šiukšles.

Pa­si­rin­ku­siems Šavašos pažin­tinį taką taip pa­va­din­to upe­lio žemu­py­je lau­kia  aki­sta­ta su be­ne vie­nin­te­le Lie­tu­vo­je kalnų upe. Nu­ties­tas ta­kas vin­giuo­ja natūra­lios gam­tos svai­gi­nančio aukščio stačiais upės šlai­tais.  Čia van­duo kren­ta net 11 metrų kas kiek­vieną upės ki­lo­metrą. Va­sarą ši upė ge­ro­kai nu­sen­ka, todėl ga­li­ma pa­braidžio­ti jos ak­me­nuo­tu dug­nu. Šavašos pažin­ti­nia­me ta­ke pa­tir­si­te natūra­lios gam­tos re­ginį, sužino­si­te, kaip at­ro­do tik­ra beb­rynė, Lūžų miškas, lau­kinė miško bu­veinė. Pa­ju­si­te ir sąsa­jas su mūsų se­no­ve. Čia slėpėsi se­novės lie­tu­vių šven­tyk­la. To įro­dy­mas – Lūžų ak­muo su ri­tu­a­li­niu apeigų du­be­niu.

Eu­ro­pos Sąjun­gos 2007–2013 m. pro­gra­mos struktūri­nių fondų lėšomis fi­nan­suo­ja­mas pro­jek­tas „Ke­liau­kim ki­taip!“ skir­tas in­for­muo­ti apie ga­li­mybę ke­liau­ti Lie­tu­vos sau­go­mo­se te­ri­to­ri­jo­se al­ter­na­ty­viai, įdo­miai, dar­no­je su gam­ta. Jis ska­ti­na parkų žino­mumą, lan­ko­mumą, vi­suo­menės in­for­ma­vimą apie el­ge­sio nor­mas tau­so­jančio­je gam­to­je.

Pro­gra­mos „Ke­liau­ki­me ki­taip!“ ko­man­da or­ga­ni­za­vo dau­giau kaip 40 eks­pe­di­cijų, rengė re­por­tažus apie žygius pėsčio­mis, dvi­račiais, bai­darėmis ir kt., kvietė prie jos pri­si­jung­ti vi­sus gam­tos mylėto­jus, at­ra­do iki šiol dar ne­lan­kytų išskir­ti­nių Lie­tu­vos vietų.

Remiantis laikraščio „Zarasų kraštas“ ir http://www.apva.lt informacija