Remiantis 2016 m. atlikto ES investicijų poveikio Lietuvos makroekonominiams rodikliams vertinimo rezultatais, be 2007–2013 m. ES investicijų šis rodiklis būtų 3,8 proc. punktais mažesnis ir siektų apie 71 proc. Atkreiptinas dėmesys, kad 2004 m., Lietuvai įstojus į ES, šis rodiklis tesiekė 50 proc. ES vidurkio.
Atsižvelgiant į tai, kad nustatant ES fondų asignavimus šalims narėms, vienas iš pagrindinių rodiklių yra vienam gyventojui tenkantis bendrasis vidaus produktas, artėjant ES finansavimo laikotarpiui po 2020 m., praėjusių metų pabaigoje atlikta Lietuvos teritorinės statistinės struktūros pertvarka t.y. – vietoj vieno statistinio regiono, apimančio visą Lietuvos teritoriją, išskirti du statistiniai teritoriniai regionai – Sostinės regionas iš Vilniaus apskrities ir iš likusių 9 apskričių.
Atskyrus statistinius regionus Sostinės regionas priskiriamas labiau išsivysčiusių regionų (BVP vienam gyventojui didesnis nei 90 proc. ES vidurkio) grupei, o Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas. mažiau išsivysčiusių regionų grupei (BVP vienam gyventojui mažesnis nei 75 proc. ES vidurkio).
Abiem regionams skiriamos ES sanglaudos politikos priemonės ir atitinkamai ES finansinės investicijos būtų planuojamos atskirai – atsižvelgiant į skirtingą jų išsivystymo lygį. Panaši praktika – turėti atskirą sostinės regioną – yra daugelyje ES valstybių.
Naujausiais duomenimis, 2014–2020 m. ES lėšomis įgyvendinama daugiau kaip 1700 projektų, kuriems skirta apie 1,8 mlrd. eurų. Iš jų daugiausiai projektų vykdoma aplinkosaugos, susisiekimo, socialinės apsaugos, verslo bei energetinio efektyvumo srityse. Už atliktas investicijas projektų vykdytojams jau išmokėta apie 0,9 mlrd. eurų.