Vykdant 2014 m. Lietuvoje pradėtą įgyvendinti programą, būtinas visų suinteresuotųjų šalių – valstybės bei savivaldybių institucijų ir socialinių partnerių – glaudus bendradarbiavimas. Kaip praėjusiųjų metų rudenį Seime surengtoje konferencijoje „Pirmasis jaunimo garantijų projektas Lietuvoje – kelias į sėkmę“ pabrėžė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, padedant jaunam žmogui pasiekti darbdavį, būtinas visų visuomenės grandžių – švietimo sistemos, darbo biržų, darbdavių bei įvairių nevyriausybinių organizacijų įsitraukimas.
Europos socialinio fondo (ESF) lėšomis šalyje finansuojamos priemonės „Jaunimo užimtumo didinimas“ tikslas – iki 2020 m. apimti apie 45 tūkst. jaunų nuo 15 iki 29 metų žmonių. Valdas Maksvytis, Jaunimo garantijų iniciatyvos koordinatorius Lietuvoje, pateikė tokius duomenis: tikimasi, kad iki 2018 m. priemonėje dalyvaus 35 000 jaunimo, o nuo 2018 m. iki 2020 m. – dar 10 000 asmenų; priemonei įgyvendinti vien šiemet bus skirta daugiau nei 20,25 mln. eurų, o iki 2018 m. numatyta iš viso 69,17 mln. Eur. 2018–2020 m. priemonei bus skirta dar 20 mln. eurų.
Lietuvos darbo birža pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 7 prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ priemonę „Jaunimo užimtumo didinimas“ planuoja įgyvendinti du projektus.
Pirmasis projektas bus vykdomas drauge su Jaunimo reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kaip informavo Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyrius, projektas apims „ankstyvos intervencijos ir jaunimo aktyvumo paslaugas nedirbantiems ir mokymuose nedalyvaujantiems 15–29 m. asmenims“. Bus siekiama sudaryti galimybes, kad jaunuoliai pradėtų dirbti, dalyvautų stažuotėje arba mokymuose taikant pameistrystės formą.
Antrasis projektas, pasak Lietuvos darbo biržos specialistų, apims jaunimo pasirengimo darbo rinkai ir užimtumo didinimo programas 16–29 metų bedarbiams, jau pasinaudojusiems jaunimo aktyvinimo paslaugomis (pirminė intervencija). Pirminės intervencijos metu siekiama, kad nesimokantis jaunuolis ar jaunas bedarbis gautų nesubsidijuojamą pasiūlymą. Taikomos ir papildomų gebėjimų ugdymo priemonės, pavyzdžiui, informacinių technologijų žinių ar verslumo ugdymas. Taip pat teikiama savanorystės vietos paieškos paslauga, mokymai ar mentorystė savanoriškos veiklos metu ir t. t. Negavus pasiūlymo per vieną mėnesį, siūloma dalyvauti antrinėje intervencijoje – pasinaudoti integraciją į darbo rinką skatinančiomis priemonėmis. Pagal antrinę intervenciją siūlomas profesinis bedarbių mokymas, savanoriška praktika, įdarbinimas teikiant įmonėms subsidijas ir kt.
Planuojama, kad, pasibaigus programai, 36,8 proc. jos dalyvių turės darbą. Savarankiškai dirbs, kaip prognozuojama, 7 proc. dalyvavusiųjų programoje.
Ankstesniu finansiniu laikotarpiu 2012–2013 m. Lietuvos darbo biržos vykdytas ES lėšomis finansuotas projektas „Jaunimo užimtumo didinimas“ padėjo darbo vietose įsitvirtinti 6 600 jaunuolių iki 29 metų – tai 600 daugiau, nei buvo planuota. Pasibaigus projektui, kuris sudarė galimybę įgyti trūkstamų darbo įgūdžių tiesiog darbo vietose, iš visų jame dalyvavusių asmenų 5 600 turėjo nuolatinę darbo sutartį. ESF finansuotai priemonei įgyvendinti buvo skirta 5,8 mln. eurų (20 mln. litų).