Pakeitimas užtikrina, kad, kuriant didelio naudingumo kogeneracinę elektrinę Vilniuje, bus integruoti ir kompleksiškai įgyvendinti du didelės apimties projektai. Vienas iš jų ‒ atsinaujinančius energijos išteklius naudojanti kogeneracinė jėgainė, kuriai numatyta skirti iki 94,5 mln. eurų. Antruoju projektu bus sukurti komunalinių atliekų naudojimo energijai gauti pajėgumai, ir šiam projektui numatyta skirti iki 58,5 mln. eurų.
Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, EK sprendimas buvo lauktas, todėl dabar, užsitikrinus jėgainės finansavimo paketą, reikia skubinti ir statybos darbus. „Didelio efektyvumo, moderni jėgainė padėtų spręsti ne tik atliekų, bet ir aukštų šilumos kainų problemas“, - sako V. Šapoka.
Bendra Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybos vertė – 381 mln. eurų, ES fondų lėšomis bus finansuota 153 mln. eurų išlaidų. Likusius 190 mln. eurų sudaro Europos investicijų banko paskola, 38 mln. eurų – privačių investuotojų lėšos.
Veiksmų programoje 2014–2020 m. ES investicijomis buvo numatyta finansuoti didelio naudingumo kogeneracijos pajėgumus, naudojančius vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius Vilniuje ir Kaune. Tam buvo numatyta 233 mln. eurų ES lėšų.
Didelės apimties projekto paraiškos kokybę dar turės įvertinti nepriklausomi ekspertai, paraišką jiems numatoma pateikti šių metų trečiąjį ketvirtį.