Finansų srityje Estija pasiekė puikių rezultatų – kokie kiti šalies sanglaudos politikos laimėjimai?
Struktūriniai fondai turėjo didelės įtakos Estijos plėtrai. Daugiausia dėmesio buvo skiriama skatinti mūsų ekonomikos
augimą: stiprinti eksportą ir inovacijas, modernizuoti pagrindines įvairių sričių infrastruktūras. ES finansavimas lėmė dvigubai
didesnį eksporto įmonių skaičių ir dvigubai didesnę eksporto apyvartą.
Vis dėlto ES finansavimo poveikis neapsiriboja statistiniais ir ekonominiais duomenimis. Jis juntamas kasdieniame gyvenime
ir pastebimas visoje šalyje. Keliai, kuriais važiuojate; geležinkelio paslaugos; galimybė gerti švarų vandenį; internetas Jūsų namuose; e. paslaugos, leidžiančios su valstybinėmis institucijomis susisiekti vos kelis kartus paspaudus klavišą – ES investicijos Estiją pavertė palankesne tiek įmonėms, tiek žmonėms.
Ypač daug dėmesio skiriame savo skaitmeninei darbotvarkei. ES finansavimas padėjo Estijai tapti viena labiausiai pažengusių
e. visuomenių pasaulyje – išplėtoti infrastruktūrą, tinklus ir internetinių paslaugų naudojimą. Rezultatai – internetu
naudojasi 77 proc. Estijos gyventojų. Piliečiai reguliariai naudojasi elektroninėmis paslaugomis: e. rinkimų, e. mokesčių, e.
policijos, e. sveikatos priežiūros, e. bankininkystės ir e. mokyklos paslaugomis.
Mes žinome, kad reikia investuoti ne tik į infrastruktūrą ir įmones, bet ir į savo žmones. ES fondai ir toliau atlieka labai svarbų
vaidmenį vykdant mūsų darbo rinkos, švietimo ir socialinės srities reformas. Pvz., modernizavome 90 proc. profesinių mokyklų,
kad jos atitiktų dabartinius ekonomikos poreikius.
Estiją smarkiai palietė ekonominė ir finansinė krizė, tačiau galimybė pasinaudoti ES fondais ir greitai pakeisti paramos
sistemas padėjo mūsų ekonomikai prisitaikyti ir atsigauti.
Kokios pagrindinės išmoktos pamokos? Kaip jos pakeitė 2014–2020 m. laikotarpio programavimą?
Remdamiesi patirtimi, 2014–2020 m. nutarėme taikyti du pagrindinius principus: ESI fondai yra vienkartinis finansinis
svertas, o dėmesį reikia skirti rezultatų siekimui. Negalima laikytis tikslo tiesiog išleisti pinigus ir palaikyti mažą klaidų
lygį. Naudojamos lėšos turėtų padėti atlikti struktūrinius plėtros pokyčius – padidinti srities, sektoriaus ar pramonės efektyvumą
ar kokybę ir lemti teigiamus ilgalaikius rezultatus (pvz., struktūrinių reformų ir pagrindinių projektų inicijavimas ir įgyvendinimas).
Džiaugiamės, kad dabar sanglaudos politika glaudžiai susieta su „Europa 2020“, konkrečiai šaliai skirtomis rekomendacijomis
ir fiskaliniu požiūriu atsakingu valstybių narių elgesiu.
Kokia yra 2014–2020 m. laikotarpio ERPF, Sanglaudos fondo ir ESF investavimo strategija? Kokių rezultatų tikimasi?
Esame tvirtai įsitikinę, kad visų ES ir nacionalinių fondų lėšos turi būti planuojamos kartu ir integruotai, turint omenyje ES
ir nacionalinius tikslus.
Strateginis susitelkimas padeda siekti strategijos „Europa 2020“ – ir jos nacionalinės dalies, „Estija 2020“, – tikslų. Programavimo etapo metu Estija daug dėmesio skyrė ateinančių 7–10 metų laikotarpio plėtros poreikiams. Buvo atsižvelgta ne tik į ES paramą 16 galinčias gauti sritis, bet ir į bendrą šalies situaciją – juk ES parama nėra atskira, tai vienas svarbus finansavimo šaltinis (kartu su nacionaliniu viešuoju finansavimu). Be to, pasinaudojome galimybe vietoj trijų sukurti tik vieną veiksmų programą – tai pagerino nacionalinių institucijų ir skirtingų fondų koordinavimą bei užtikrino integruotą ir efektyvų ES lėšų naudojimą.
Mūsų požiūris labiausiai paremtas lūkesčiais, kad sanglaudos politikos investicijos turi pagerinti mūsų konkurencingumą ir
prisidėti prie ekonominės plėtros.
Maždaug trečdalis visų lėšų bus panaudota žiniomis grįstos ir tarptautiniu mastu konkurencingos ekonomikos srityje. Mes
kuriame galimybes verslininkams bei mokslinių tyrimų ir plėtros institucijoms, kad jos galėtų plėtoti naujus ir inovatyvius
gaminius bei paslaugas, augtų ir pasiektų naujas eksporto rinkas. MVĮ produktyvumas turėtų pakilti 40 proc. Eksportą
vykdančių įmonių skaičius turėtų išaugti 25 proc.
Trečdalis lėšų bus investuota į švietimą, užimtumą ir socialinę įtrauktį. Pagrindinis tikslas bus užtikrinti geresnį darbingo
amžiaus žmonių kvalifikacijos lygį bei pagerinti jų konkurencingumą darbo rinkoje.
Likęs trečdalis bus investuotas į pagrindinę infrastruktūrą – transporto daugiarūšiškumą, IRT jungtis ir energijos vartojimo
efektyvumą.
2007–2013 m. laikotarpiu Estija panaudojo finansines priemones paramos įmonėms ir energijos vartojimo efektyvumo
būstuose srityje. Be to, Estija planuoja didinti finansinių priemonių kiekį bei plėsti jų naudojimo sritis.
Remiantis patirtimi – kokie yra finansinių priemonių naudojimo sanglaudos politikoje privalumai?
Viešiesiems biudžetams patiriant vis stipresnį finansinį spaudimą, Estija finansines priemones laiko svarbia galimybe
sumažinti šį spaudimą ir užtikrinti ilgalaikį tvarumą remiant skirtingas politikos sritis. Mes norime supaprastinti plėtrą, o ne
ugdyti priklausomybę nuo pagalbos. Subsidijos ne visuomet yra tvariausias būdas gerinti paramos gavėjų – ar visos šalies – konkurencingumą.
Pradedančiųjų įmonių skaičiumi, tenkančiu vienam gyventojui, Estija pirmauja Europoje – tai rodo, kaip paprasta Estijoje
įkurti įmonę. Siekdami palaikyti jų kūrimą Estijoje, įžvelgėme galimybę kartu su kitomis Baltijos šalimis sukurti Baltijos inovacijų
fondą ir investuoti išteklius, grįžtančius iš ES finansinių priemonių. Tai rodo, kad finansinės priemonės gali turėti realų
dauginamąjį poveikį ir atnaujinti ekonomiką.
Tikimasi, kad ESI fondų investicijos per finansines priemones bent dukart viršys 2007–2013 m. laikotarpio lėšas – šis tikslas
aptartas ir ES lygmeniu. Įmonės turės prieigą prie didesnių kapitalo kiekių. Numatoma nauja kryptis, apimanti paramą, didinančią išteklių vartojimo efektyvumą įmonėse. Be to, ir toliau stebėsime kitas sritis bei ieškosime tolesnių galimybių finansinio laikotarpio metu naudoti papildomas finansines priemones.
Šaltinis: http://ec.europa.eu/regional_policy/sources/docgener/panorama/pdf/mag54/mag54_lt.pdf