Stebėsenos komitetas ketvirtadienį patvirtino dar keturiasdešimt keturių 2014–2020 metų ES fondų lėšomis finansuojamų priemonių projektų atrankos kriterijus. Jais remiantis bus atrenkami mokslo ir verslo bendradarbiavimą kuriant komerciškai sėkmingus produktus skatinantys projektai, teikiamos konsultacinės paslaugos verslumo skatinimui regionuose, diegiamos priklausomybės ligų profilaktikos, diagnostikos ir prieinamumo gerinimo priemonės, kompleksiškai tvarkomi kultūros paveldo objektai, gerinama susisiekimo infrastruktūra ir eismo saugumas. Minėtus projektus administruos Ūkio, Vidaus reikalų, Sveikatos apsaugos, Kultūros ir Susisiekimo ministerijos.
Stebėsenos komitetas iš viso yra pritaręs 256-iems naujojo periodo ES fondų lėšomis finansuojamų priemonių projektų atrankos kriterijams, o ES investicijas administruojančios institucijos jau yra suderinusios 98 priemones, kurioms įgyvendinti skirta daugiau kaip 4 mlrd. eurų arba daugiau kaip pusė visai 2014–2020 m. veiksmų programai skirtų lėšų. Projektų vykdytojams už atliktas investicijas jau išmokėta kiek daugiau nei 100 mln. eurų 2014–2020 m. ES fondų lėšų.
Šiuo metu valstybės institucijos aktyviai rengia kvietimų teikti paraiškas dokumentus patvirtintoms priemonėms, o taip pat sudaro planuojamų įgyvendinti valstybės ir regionų projektų sąrašus.
Komiteto posėdyje dalyvavęs Europos Komisijos atstovas Luis Borisas teigė, kad Lietuva viena pirmųjų parengė 2014-2020 m. periodo veiksmų programą, kuri apima trijų ES fondų investicijas, todėl natūralu, kad lyginant su kitomis ES šalimis narėmis Lietuva yra pažengusi investicinių priemonių ir kriterijų planavime.
„Tačiau labai svarbu, kad planuojant investicines priemones kokybė nebūtų aukojama dėl greičio, nes vienas iš pagrindinių 2014-2020 m. ES Sanglaudos politikos elementų – užtikrinti, kad Europos Sąjungos investicijos atneštų Lietuvos ekonomikai ir socialinei aplinkai realią ilgalaikę naudą“, – pabrėžė EK atstovas.
Pramonininkų konfederacijos atstovas Sigitas Besagirskas teigė, kad priemonės suplanuotos gerai, tačiau taip pat pabrėžė, kad didžiausią dėmesį reikia skirti pokyčiams ir rezultatų siekimui, o atskiroms ministerijoms tenka didžiausia atsakomybė dėl tinkamo projektų kokybės, naudos įvertinimo.
„Verslas visuomet akcentuoja kriterijus, orientuotus į tikslą, rezultatą. Kad to reikia visose kitose srityse pabrėžia tiek Europos Komisija, tiek mūsų Finansų ministerija. Negalime leisti, kad įliejus daug ES lėšų į ekonomiką jos augimas liktų mažas. Kai kada tikrai norėtųsi pritaikyti amerikiečių investavimo taktiką: jiems ne taip svarbu, kur leidžiami pinigai, tačiau jie kas mėnesį reikalauja pateikti pasiektus pokyčius rinkoje“, – sakė S.Besagirskas.
Stebėsenos komitetą sudaro ES investicijas administruojančių ministerijų ir agentūrų atstovai, taip pat socialinių, ekonominių partnerių organizacijų atstovai. Patarėjų teisėmis komitete dalyvauja Europos Komisijos, Europos investicijų banko, o stebėtojų teisėmis – Valstybės kontrolės atstovai.