Ankstesniais finansiniais laikotarpiais tokios priemonės kaip lengvatinės paskolos, paskolų garantijos, rizikos kapitalo fondai ir pan. buvo taikomos investuojant į smulkiojo ir vidutinio verslo įmones, daugiabučių namų atnaujinimą.
2014–2020 m. laikotarpiu minėtos finansinės priemonės, investuojant ES lėšomis, bus vis plačiau taikomos viešajame sektoriuje.
Grįžtančios lėšos populiarės
Vasario 18 d. Finansų ir Energetikos ministerijos bei UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA) pasirašė trišalę finansavimo sutartį, kuria įsteigtas Energijos efektyvumo fondas (ENEF). Fondo lėšomis, kurio dydis – 79,65 mln. eurų, visoje Lietuvoje bus modernizuojamas gatvių apšvietimas ir renovuojami viešieji pastatai, priklausantys valstybei. Pasak Viešųjų investicijų plėtros agentūros direktoriaus Gvido Dargužo, toks fondas – pirmasis Europos Sąjungoje, įsteigtas pagal 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos periodo reikalavimus.
Viešųjų investicijų plėtros agentūra, atlikusi 2014–2020 m. laikotarpio energijos efektyvumo projektų išankstinį (ex ante) vertinimą, nustatė, kad, modernizuojant gatvių apšvietimą, geriausių rezultatų būtų galima pasiekti garantijų finansine priemone „garantuojant ne daugiau kaip 80 proc. paskolos su galimybe išpirkti ateities piniginius srautus“. Garantijos rekomenduojamos dar ir todėl, kad gatvių apšvietimo modernizavimo projektų finansavimui numatyta palyginti nedidelė (14,5 mln. eurų) ES struktūrinių ir investicinių lėšų suma, todėl turėtų būti siekiama pritraukti kuo daugiau privačių investicijų.
Vertinime daroma išvada, kad, modernizuojant centrinės valdžios viešuosius pastatus, didžiausią pridėtinę vertę sukurtų lengvatinių paskolų teikimas, taip pat „svarbų vaidmenį galėtų atlikti energetinių paslaugų bendrovės (EPB), kurios sudarytų galimybę projektus įgyvendinti efektyviai tiek technologine, tiek finansine prasme“. Be to, rekomenduojama, kad, įgyvendinant projektus, EPB įmonės prisidėtų savo lėšomis.
„Energijos efektyvumo fondas – tik pati pradžia, kai mes viešajame sektoriuje bandome taikyti finansines priemones“, – pabrėžė VIPA ekspertas Žilvinas Kačiuška.
Viešieji pastatai ir paslaugų bendrovės
Energijos efektyvumo fondo veiklos modelis remiasi sėkmingu daugelio kitų šalių pavyzdžiu. Viešojo pastato valdytojui sudėtinga skolintis iš bankų ar kitų finansinių įstaigų. Todėl viešojo pirkimo būdu valstybinės valdžios institucijos pirks energijos taupymo paslaugas iš tokias paslaugas teikiančių bendrovių, kurios rūpinsis pastato modernizavimu – projektu, rangos darbais ir pan.
Energetinių paslaugų bendrovė, sudarydama atitinkamų paslaugų sutartį su viešojo pastato valdytoju, investuos į pastato energinio efektyvumo priemones ir per sutarties galiojimo laikotarpį iš būsimų energijos sutaupymų padengs patirtas investicijas. Planuojama, kad per 20 metų iš sutaupytos energijos tokios bendrovės ne tik išmokės paskolą, bet ir užsidirbs.
„EPB, arba energijos taupymo paslaugų kompanijų, Lietuvoje dar neturime, tačiau Energijos efektyvumo fondas skatins jas kurtis“, – pabrėžė Ž. Kačiuška.
Paskolos iš ENEF bus teikiamos viešųjų pastatų, priklausančių valstybei, atnaujinimui – tokių bus apie 300, jų sąrašą tvirtins Energetikos ministerija.
Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, 2014 m. sausio 1 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 13 123 viešieji pastatai, kurie nuosavybės teise priklauso valstybei ir savivaldybėms. Šių pastatų plotas – apie 14,8 mln. kv. metrų. Jiems šildyti per metus vidutiniškai suvartojama apie 2 300 GWh šilumos energijos.
Apšvietimui – racionalios investicijos
VIPA duomenimis, 2012 m. elektros sąnaudos gatvių apšvietimui ir techninės priežiūros sąnaudos sudarė 13,6 mln. eurų. Išlaidos apšvietimo įrangos ir elektros įrangos remontui buvo beveik du kartus didesnės už šios įrangos priežiūros sąnaudas. Taigi, norint pakeisti pasenusią gatvių apšvietimo įrangą (didžiumoje tinklų sumontuotos neekonomiškos lempos, nėra galimybės automatiškai reguliuoti apšvietimo intensyvumą), būtinos investicijos.
UAB „KPMG Baltics“ 2014 m. atliktoje „Energinio efektyvumo projektų viešojo sektoriaus pastatuose rinkos paklausos studijoje“ konstatuojama, kad gatvių apšvietimo modernizacija leistų sutaupyti 40–50 proc. elektros energijos, 60 proc. sumažinti remonto ir 30 proc. – priežiūros išlaidas.
Modernizavus gatvių apšvietimą, kasmet būtų sutaupoma 3–5 mln. eurų ir į aplinką nebūtų išmetama 13 000–17 000 tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Paskolos ir garantijos – jau netrukus
Pirmąsias lengvatines paskolas centrinės valdžios viešųjų pastatų modernizavimo ir paskolų garantijas gatvių apšvietimo modernizavimo projektams finansuoti planuojama suteikti jau šių metų viduryje.
Bandomieji projektai, remiantis Vyriausybės nutarimu, bus įgyvendinami atnaujinant tris policijos komisariatus Pakruojyje, Rokiškyje ir Kaišiadoryse, Nacionalinio dramos teatro ir kitus pastatus.
Priemonių nauda daugialypė
Investicijos turės kur kas platesnę reikšmę nei vien energijos taupymas. Mažėjant energetinėms sąnaudoms, mažės ir neigiamas poveikis aplinkai, reikės mažiau importuojamo kuro. Renovacijai naudojamos lėšos skatins steigti naujas darbo vietas tiek statybos sektoriuje, tiek statybinių medžiagų pramonėje ar kitose verslo srityse.
Tai mažins ir energetinę šalies priklausomybę – 2014 m. liepą paskelbtame Europos Komisijos komunikate Europos Parlamentui ir Tarybai pabrėžiama: papildomai sutaupant 1 proc. energijos, dujų importas mažėja 2,6 proc.
2012 m. gruodį įsigaliojusioje Energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje valstybėms narėms numatytas reikalavimas 2014–2020 m. laikotarpiu kasmet renovuoti ne mažiau kaip po 3 proc. (t. y. ne mažiau kaip po 60 tūkst. kv. metrų per metus) valstybinių institucijų pastatų bendrojo ploto, kad būtų įvykdyti bent minimalūs energinio naudingumo reikalavimai. Renovuoti pastatai turi pasiekti ne mažesnę kaip C energinio naudingumo klasę. O šiuo metu šalyje 64 proc. visų viešosios paskirties pastatų yra D, E, F energinio naudingumo klasės.
„Europos Komisijos Pirmininkas yra sakęs, jog svarbu Europos Sąjungos investicijas naudoti taip, kad 1 investuotas euras papildomai pritrauktų 15 eurų investicijų. Na, 15 eurų gal nepasieksime, bet stengsimės, kad investuotas euras uždirbtų bent 3 ar 4 eurus“, – kalbėjo Ž. Kačiuška.