Į Žemaitijos miškus iškeliavo dar 3 lūšys. Šie žvėrys, gimę ir užauginti Telšių miškų urėdijos žvėrinčiuje, nuo rudens buvo laikomi specialiame adaptaciniame voljere, kur pasiruošė savarankiškam gyvenimui gamtoje.
Lūšys, laikomos ir veisiamos pagal Aplinkos ministerijos programą dėl lūšių ir didžiųjų apuokų grąžinimo į laisvę, išleidžiamos į gamtą iš anksto parinktose vietose, kuriose išbus pirmąsias dienas. Vėliau jos ilgai keliaus po miškus, o kitą pavasarį jau ves jauniklius.
Ši ES remiama programa skirta gausinti nykstančią lūšių populiaciją. Jų Lietuvos miškuose gali būti likę apie 100. Per trejus metus programos vykdytojai užaugino ir į laisvę išleido 20 lūšių. Tai yra 6 lūšimis daugiau nei buvo planuota. Daugelis išleidžiamų gyvūnų paženklinti siųstuvėliais, tad projekto vykdytojai turi visą informaciją apie jų buvimo vietas, klajones.
Nuo 2011 m. lūšys buvo išleistos Žemaitijos nacionalinio parko, Radviliškio rajono, Kazlų Rūdos miškuose. Saugant gyvūnų ramybę, apie jų išleidimo ir buvimo vietas nėra skelbiama.
Lūšis Lietuvos miškuose niekada nebuvo labai gausi. XIX–XX amžių sandūroje ši rūšis ėmė nykti. Prie to ypač prisidėjo miškų naikinimas, suintensyvėjęs karų ir suiručių metais, nelegali medžioklė, brakonieriavimas. XX a. pirmoje pusėje lūšių populiacija siekė kelias dešimtis. Nors antroje XX a. pusėje (ypač apie 1970–1980 m.) lūšių gausa ėmė didėti, jas buvo leista medžioti, tačiau šis pokytis buvo labai nestabilus. Štai 1965 m. Lietuvoje gyveno 40 lūšių (14 iš jų buvo sumedžiotos), 1970 m. – 140 (13 sumedžiota), 1975 m. – 200 (17 sumedžiota), 1980 m. – 120 lūšių, 1985 m. – 200, 1988 m. – 215, 1990 m. – 170, 1995 m. – 100, 2000 m. – 87 lūšys.
Nuo 1979 m. lūšys nemedžiojamos, o 2000 m. rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. 2007 m. išleistoje Lietuvos raudonojoje knygoje konstatuojama, kad Lietuvos populiaciją sudaro apie 30–40 lūšių.
Tokia Lietuvoje gyvenančių lūšių būklė vertinta kaip kritinė. Šios rūšies apsaugos priemonės pradėtos planuoti stojimo į ES metu: buvo numatyta įsteigti buveinių apsaugai skirtas teritorijas, kuriose saugomos lūšys. Šis procesas vyksta iki šiol, jau įsteigtos 8 tokios teritorijos.
Kai kurių į laisvę paleistų individų sekimas parodė, kad lūšys puikiai adaptuojasi gamtoje.
Siekdama pagerinti Lietuvoje gyvenančių retų ir pagal tarptautines konvencijas bei Lietuvos teisės aktus saugomų rūšių būklę šalyje, Aplinkos ministerija įgyvendina ES remiamą projektą Nr. VP3-1.4-AM-02-V-01-006 „Lūšių ir didžiųjų apuokų veisimas nelaisvėje“. Projekto metu planuojama sustiprinti ir pagausinti lūšių ir didžiųjų apuokų populiacijas Lietuvoje, išleidžiant į laisvę išveistus bei natūralioms sąlygoms adaptuotus gyvūnus.
Remiantis am.lt ar apva.lt informacija.