Rima Borusienė, „Pakruojo kraštas"
Projektas po projekto
Prieš šešerius metus Pakruojo savivaldybės administracijos specialistų parengtas projektas „Pietinės Pakruojo dvaro sodybos dalies pastatų rekonstravimas ir kompleksinis teritorijos sutvarkymas, pritaikant visuomenės poreikiams“ laimėjo daugiau kaip 753,6 tūkstančio eurų finansavimą iš Europos Sąjungos 2007-2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai priemonės „Prielaidų spartesnei ūkinės veiklos diversifikacijai kaimo vietovėse sudarymas“.
Projekte buvo numatyta ne tik sutvarkyti oficiną, kiaulidę, tvartą, tvorą bei dvi ūkinėje dvaro dalyje esančias arkadas, skiriančias pastatus nuo didelės aikštės. Statybininkams duota darbų ir pačioje aikštėje: reikėjo čia pakloti inžinerines komunikacijas. Rekonstrukcija nesustojo nė žiemą.
Per keletą metų pastatai ir arkados uždengti naujais čerpių stogai, suremontuotos ir kur reikia perdažytos akmeninės sienos. Vieną vasarą buvusią veją aikštėje visą išraižė žemkasių išrausti kanalai, duobės, į juos gulė vamzdžiai, kabeliai.
Didieji darbai baigėsi pernai. O visam projektui užbaigti organizatoriai dar turi laiko iki Naujųjų metų.
Į projektų prikelti dvarui maratoną 2012-ųjų žiemą įsijungė ir jau restauruotus dvaro komplekso pastatus valdanti operatorė – uždaroji akcinė bendrovė „Pakruojo parkai“. Šios įmonės pateiktas projektas „Didžiausio Lietuvoje Pakruojo dvaro pritaikymas daugiafunkcinio viešojo turizmo reikmėms“ laimėjo beveik 415,3 tūkstančio eurų finansavimą iš aukščiau minėto Sanglaudos fondo tos pačios programos, tik pagal kitą priemonę – „Turizmo paslaugų/produktų įvairovės plėtra ir turizmo paslaugų kokybės gerinimas“.
Ambicingo projekto autoriai tikėjosi pakeisti projekte aprašytą problemišką situaciją: Pakruojo dvaras yra įtrauktas į Lietuvos kultūros paveldo objektų registrą ir yra didžiausias iki šių dienų išlikęs dvaro pastatų kompleksas Lietuvoje, įrašytas į Lietuvos rekordų knygą, kaip didžiausia saugoma paminklosauginė dvaro sodyba, tačiau nėra pritaikytas viešajam bei aktyviam turizmui, neskatina turistų didesnio susidomėjimo ar noro užsibūti jame ilgesnį laiką.
Pagrindiniu projekto tikslu ir įvardytas siekis sukurti naują Lietuvos mastu daugiafunkces paslaugas teikiantį kultūros paveldo objektą, skatinantį vietos ir atvykstamąjį turizmą, sukuriantį palankias sąlygas aktyviam poilsiui, užtikrinantį viešosios turizmo infrastruktūros efektyvesnį panaudojimą, didinantį jos patrauklumą turistams, teikiamų paslaugų ir produktų unikalumu bei įvairove darantį įtaką vietos ir regiono socialinei ekonominei plėtrai. Projekto autoriai skaičiavo, jog planus įvykdžius per metus dvarą aplankytų apie šešiasdešimt tūkstančių turistų iš Lietuvos ir užsienio valstybių.
Buvo ketinama viešajam turizmui pritaikyti dvaro karčemą, alaus bravorą-muziejų, įrengti tautinių amatų dirbtuves, žvakių liejimo fabrikėlį, vėjo malūno, mini gyvulių ūkio ekspozicijas, organizuoti klojimo teatrų renginius, siūlyti kitokių pramogų, išlaikant XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios dvarų gyvavimo ypatybes, rekonstruotas pagal rašytinius šaltinius.
Abu projektai papildė vienas kitą.
Veikla prasidėjo
Nors abiejų projektų baigimo dokumentai dar nesurašyti, rekonstruotose dvaro vietose jau gyva. Buvusi kiaulidė tapo tiek konferencijų, tiek pramoginių renginių ar pobūvių vieta su sale ir pagalbinėmis patalpomis. Viename iš sutvarkytų dvaro svirnų jau nuo praėjusių metų vyksta liaudiški vaidinimai, kuriuos rodo iš Pakruojo ar kitų šalies rajonų atvykstantys kolektyvai. Bene didžiausią virsmą patyrė buvusi oficina: prieš metus joje atidarytas bendras Pakruojo ir Radviliškio rajonų „Amatų dvarelis“, kuriame savo dirbinius eksponuoja ir jais prekiauja medžio drožėjai, metalo meistrai, mezgėjos, nėrėjos, tapytojai, suvenyrų gamintojai, bitininkai... Dalyje dvarelio patalpų įrengtos mokomosios vietos, kur susidomėję lankytojai, vadovaujami tautodailininkų ar kulinarinio paveldo žinovų, gali išbandyti, kaip senovėje kepta duona, kaip buvo užsiimama kitais valstiečių buičiai reikšmingais amatais.
Antroji tokia susipažinimo liaudiškais amatais bei dirbančiais amatininkais patalpų grupė įsikūrė prie centrinių dvaro rūmų. Rūmai, projektų cikle pradėti restauruoti pirmieji, buvo išsaugoti nuo galimos griūties ir jau ne vienerius metus kviečia lankytojus į kambariuose įrengtas dvariškos buities ekspozicijas. Veidrodžių salė tapo konferencijų, susitikimų (net tarptautinių) vieta. Dalis dvaro vidaus patalpų teberestauruojama. Įvykdytos projektų dalys apie dvaro karčemą, atkurtą kalvę, vėjo malūną, lietuviškų gyvulių ekspozicijas, siūlomas pramogas.
Sutvarkytuose ūkiniuose pastatuose pastogę gavo Pakruojo kaimo bendruomenė, o atkurta aikštė su žaliąja veja jau antrus metus tampa masinių renginių vieta – čia vyksta didelės šventės, susibūrimai.
http://skrastas.lt/?data=2015-08-08&rub=1065924810&id=1438859771