BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Slapukų politika Privatumo politika

 


Spausdinti RSS

Naujienos

Ilgėjantis atrankos kriterijų sąrašas priartina prie ES investicijų

2016 m. kovo 25 d. / Finansų ministerija

Trečiajame šių metų Stebėsenos komiteto posėdyje svarstyta ir pritarta Aplinkos, Energetikos, Kultūros, Sveikatos apsaugos, Susisiekimo, Švietimo ir mokslo, Ūkio bei Vidaus reikalų ministerijų administruojamų ir 2014–2020 m. ES fondų lėšomis finansuojamų 14 priemonių projektų atrankos kriterijams. 

Rodoma:

Jais remiantis, bus vykdoma įvairių ūkio sričių projektų atranka: nedidelės galios biokuro kogeneracijos skatinimo, kultūros objektų aktualizavimo, tuberkuliozės profilaktikos, diagnostikos ir gydymo, viešojo transporto paslaugų prieinamumo didinimo, skrydžių saugos tobulinimo, neformaliojo vaikų švietimo įvairovės didinimo, ikiprekybinių pirkimų, savivaldybes jungiančių turizmo maršrutų informacinės infrastruktūros bei kt.

Visoms jau patvirtintoms priemonėms institucijos aktyviai rengia projektų finansavimo sąlygų aprašus, kvietimų teikti paraiškas dokumentus, taip pat sudaro planuojamų įgyvendinti valstybės ir regionų projektų sąrašus.

Posėdžio metu taip pat pritarta Lietuvos Respublikos partnerystės sutarties (toliau – Sutartis) keitimui. Sutartis buvo papildyta nuostatomis, dėl išimčių taikymo gyventojų skaičiaus ribai Neringos ir Klaipėdos miesto savivaldybėms. Bendrieji teritorijų priskyrimo žvejybos ir akvakultūros regionams kriterijai reikalauja, kad gyventojų skaičius žvejybos ir akvakultūros regione būtų ne mažesnis nei 10 tūkst. ir ne didesnis nei 150 tūkst. Todėl Partnerystės sutarties keitimu siekiama, kad išimtis gyventojų skaičiaus atžvilgiu būtų suteikiama (t. y. būtų netaikomas gyventojų skaičiaus kriterijus) Neringai ir Klaipėdos miestui. Keitimas motyvuotas išskirtiniu šių savivaldybių reikšmingumu žuvininkystei – žvejybinio paveldo ir žvejybos verslo koncentracijos požiūriu.

Naujausiais duomenimis, 2014–2020 m. ES lėšomis įgyvendinamų projektų bendra vertė siekia beveik 1 mlrd. eurų. Iš jų daugiausiai projektų vykdoma aplinkosaugos, socialinės apsaugos, susisiekimo, verslo bei energetinio efektyvumo srityse. Už atliktas investicijas projektų vykdytojams jau išmokėta beveik 400 mln. eurų 2014–2020 m. ES fondų lėšų.

Stebėsenos komitetas sudaromas vadovaujantis ES reglamentu. Jam pavesta nagrinėti ir tvirtinti projektų atrankos kriterijus, prižiūrėti veiksmų programos įgyvendinimą ir pažangą siekiant nustatytų rezultatų. Jį sudaro 23 ES investicijas administruojančių ministerijų ir agentūrų atstovai ir 28 socialinių, ekonominių partnerių organizacijų atstovai.