Gražutės regioniniame parke, Salako miestelyje, įgyvendinant projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas (III etapas)“, finansuojamą Europos Sąjungos 2007–2013 metų programos struktūrinių fondų lėšomis, įrengiamas pažintinis takas.
Saugomoje teritorijoje bus dar vienas 5 kilometrų ilgio pažintinis takas su informacine infrastruktūra. Salako ir Luodžio ežero pakrantėje įrengiamos nuorodos į lankytinus objektus, informaciniai stendai, suoliukai, paukščių stebėjimo ir ežero apžvalgos bokštelis, lankymui pritaikomas Salako ozas, ledynmečio suformuotos kalvos.
Europos Sąjungoje didelis dėmesys skiriamas unikalios gamtos paveldo išsaugojimui, tačiau jų lankymas nėra visiškai apribojamas. Tiesiami pažintiniai, dviračių takai, parengiami baidarių, valčių maršrutai upėmis ir ežerais. Kviečiama išnaudoti parkų galimybes rekreacijai, pažintiniam turizmui, poilsiui, kartu informuoti apie saugomų teritorijų svarbą bei aplinkai palankų gyvenimo būdą, mokyti darnos su gamta.
Tai ne vienintelis Europos Sąjungos 2007–2013 m. programos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamas gamtos pažinimo ir išsaugojimo projektas Gražutės regioniniame parke.
Vidurvasaryje, pačiame turizmo, poilsio gamtoje įkarštyje mūsų šalies gyventojai ir svečiai turi puikią galimybę pirmiausia virtualiai susipažinti su Gražutės regioniniu parku, o po to atvykti į jį ir keliaujant pėsčiomis, važiuojant dviračiais, plaukiant baidarėmis žavėtis kerinčiu gamtos grožiu, patirti palaimingą švarių ežerų gaivą.
Įgyvendinant kompleksinę visuomenės informavimo ir švietimo apie saugomų teritorijų svarbą bei aplinkai palankų gyvenimo būdą programą „Keliaukime kitaip!“, finansuojamą Europos Sąjungos 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos Regioninės plėtros fondo lėšomis, kūrybinė grupė sukūrė video filmą apie Gražutės regioninį parką, jo unikalią gamtą ir kviečia atvykti į ežeringą ir miškingą Šventosios aukštupį.
Ežerų dukra
Filmo kūrėjai primena, kad Baltijos aukštumų šiaurės rytų pašlaitėje, ežerų ir miškų kalvotoje vietoje prasideda gražiausia Rytų Aukštaitijos upė – Šventoji, kuri į vieną hidrografinę sistemą suvienija po visą Gražutės regioninį parką pabirusius ežerus. Gražutės regioninio parko vyr. specialistas Vytautas Eidėjus pasakoja, kad žinomas gamtininkas prof. Č. Kudaba Šventąją pavadino Ežerų dukra, nes ji teka per daugybę ežerų. Mėgstančius vandens turizmą kviečiama išbandyti Šventosios upės aukštupio vagą. Vandens žygį baidarėmis rekomenduojama pradėti nuo vieno didžiausio parke Luodžio ežero. Šio ežero įspūdingi iškyšuliai, pusiasaliai primena Kuršių neriją.
Lietuvos Baikalas
Gražutės regioninis parkas – ežeringas. Čia tyvuliuoja apie 70 ežerų. Vienas unikaliausių ir švariausių – Švento ežeras. Poilsiautojai jį vadina Lietuvos Baikalu. Dėl vandens skaidrumo šiame ežere net šešių metrų gylyje galima stebėti povandeninį gyvenimą. Iki galo dar neatskleista Švento paslaptis: periodiškai besikartojantys jo vandens lygio svyravimai – potvyniai ir atoslūgiai. Maždaug kas 30 metų čia vanduo pakyla ir nusenka net apie 3 metrus. Atoslūgių metu iš vandens iškyla smėlingos pakrantės, kurių natūraliems paplūdimiams neprilygsta net Palangos prie Baltijos jūros dirbtiniai pliažai.
Pagal legendą Šventas taip pavadintas neatsitiktinai. Šioje vietoje buvusi bažnyčia. Ją apsėmė nežinia iš kažkur staiga atslinkęs vanduo. Sakoma, jog tylią naktį ir dabar iš šio ežero gelmių sklinda bažnyčios varpų skambesys.
Parko darbuotojai prašo prie Švento poilsiauti atsakingai. Prie jo ateiti pėsčiomis, gerokai toliau nuo pakrantės, nurodytose vietose palikus savo automobilius.
Ieškokite savo salos
Parke unikalios ir Antalieptės marios arba jūra. Tai dirbtinis vandens telkinys. Šios marios susiformavo prie Antalieptės pastačius hidroelektrinę ir užtvenkus Šventąją. Net 26 buvę atskiri ežerai susijungė į vieną vandens telkinį. Antalieptės mariose yra per 50 salių, salelių. Įtariama, jog dar ne visos jos yra aptiktos ir pažymėtos žemėlapiuose. Todėl kviečiama čia ieškoti dar nežinomų salų. Tokią aptikus ją bus leidžiama pavadinti savo vardu.
Tiesa, parko darbuotojai įspėja, kad poilsiauti Antalieptės parko salose – draudžiama. Bet poilsiautojai mėgsta jose išsilaipinti ir puotauti. Po to būna daug vargo, kaip iš salų išplukdyti nedrausmingų lankytojų paliktas šiukšles.
Kalnų upė
Pasirinkusiems Šavašos pažintinį taką taip pavadinto upelio žemupyje laukia akistata su bene vienintele Lietuvoje kalnų upe. Nutiestas takas vingiuoja natūralios gamtos svaiginančio aukščio stačiais upės šlaitais. Čia vanduo krenta net 11 metrų kas kiekvieną upės kilometrą. Vasarą ši upė gerokai nusenka, todėl galima pabraidžioti jos akmenuotu dugnu. Šavašos pažintiniame take patirsite natūralios gamtos reginį, sužinosite, kaip atrodo tikra bebrynė, Lūžų miškas, laukinė miško buveinė. Pajusite ir sąsajas su mūsų senove. Čia slėpėsi senovės lietuvių šventykla. To įrodymas – Lūžų akmuo su ritualiniu apeigų dubeniu.
Europos Sąjungos 2007–2013 m. programos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamas projektas „Keliaukim kitaip!“ skirtas informuoti apie galimybę keliauti Lietuvos saugomose teritorijose alternatyviai, įdomiai, darnoje su gamta. Jis skatina parkų žinomumą, lankomumą, visuomenės informavimą apie elgesio normas tausojančioje gamtoje.
Programos „Keliaukime kitaip!“ komanda organizavo daugiau kaip 40 ekspedicijų, rengė reportažus apie žygius pėsčiomis, dviračiais, baidarėmis ir kt., kvietė prie jos prisijungti visus gamtos mylėtojus, atrado iki šiol dar nelankytų išskirtinių Lietuvos vietų.
Parengta pagal laikraščio "Zarasų kraštas" informaciją