Pastatų energetinis efektyvumas ir gatvių apšvietimo sistemos atnaujinimas Lietuvoje jau kelerius metus yra itin aktuali problema. Siekiant spręsti viešosios infrastruktūros efektyvumo problemas bei skatinti investicijas į viešąją infrastruktūrą š. m. vasario mėnesį bus steigiamas fondas, kurio lėšomis bus teikiamos lengvatinės paskolos atnaujinti valstybei nuosavybės teise priklausančius šildomus ir (arba) vėsinamus viešuosius pastatus ir garantijos gatvių apšvietimo modernizavimo projektams.
Šildymo išlaidoms išliekant vienoms iš didžiausių, nuolat ieškoma būdų, kaip sutaupyti šioje srityje. Todėl energijos efektyvumas išskiriamas kaip viena iš Europos Sąjungos (ES) bei Lietuvos strateginių krypčių: dėmesys kreipiamas ne tik privatiems, bet ir valstybės valdomiems viešosios paskirties pastatams, kurie taip pat reikalauja permainų energijos vartojimo efektyvumo srityje.
Lietuvoje 64 proc. visų viešosios paskirties pastatų buvo pastatyti 1961–1990 m. laikotarpiu, kai vyravo plytinių ir stambiaplokščių pastatų statyba. Iki 1990 m. statyti pastatai atitiko tuo metu keliamus statybų reikalavimus, tačiau šiandien šie reikalavimai yra 3–5 kartus griežtesni. Šių pastatų išorinių atitvarų šiluminės varžos charakteristikos prastos, neatitinka esamų normatyvinių reikalavimų. Juose eksploatuojama pasenusi ir neefektyvi šildymo sistema, nepakeisti žemo šilumos perdavimo koeficiento langai, inžinerinė ir mechaninė įranga susidėvėjusi. Šių pastatų šildymui per metus vidutiniškai suvartojama apie 2300 GWh šilumos energijos.
Šie duomenys gauti atlikus energijos efektyvumo išankstinį vertinimą (ex ante). Toks vertinimas skirtas apskaičiuoti investicijų poreikio mastą, įvertinti poreikį reikiamas investicijas finansuoti ES lėšomis, naudojant finansines priemones. Tai pat, Vyriausybės patvirtintoje viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programoje iki 2020 metų numatyta atnaujinti 700 000 kv. m. viešojo sektoriaus pastatų ploto, atnaujintiems pastatams pasiekiant ne mažesnę kaip C pastato energinio naudingumo klasę. Planuojama, kad renovacijai pastatai bus atrenkami pagal didžiausias suvartojamos energijos sąnaudas.
Kita vertinimo metu nagrinėta opi problema Lietuvos miestuose – gatvių apšvietimas. Šiuo metu Lietuvoje apšvietimo įrangos ir elektros įrangos remonto sąnaudos beveik 2 kartus didesnės už apšvietimo įrangos ir elektros įrangos priežiūros sąnaudas. Savivaldybių pateikti duomenys rodo, kad nėra galimybės automatiškai reguliuoti apšvietimo intensyvumo ir (arba) automatiškai aptikti šviestuvų gedimų. Visi apšvietimo intensyvumo reguliavimai yra atliekami mechaniškai, o šviestuvų gedimai yra nustatomi per vizualinę apžiūrą. Naujų natrio lempų (kurios Lietuvoje sudaro 83 proc. visų gatvių apšvietimui naudojamų lempų) gamintojo nurodytas naudojimo laikas yra 3,3–6,6 metų, kai LED lempų naudojimo laikotarpis yra iki 23 metų (jei lempa veikia 12 valandų per dieną 365 dienas per metus). Tai patvirtina, kad gatvių apšvietimo įranga Lietuvoje yra pasenusi ir daugumai savivaldybių šioje srityje būtinos investicijos į gatvių apšvietimo sistemos atnaujinimą.
Registrų centro duomenimis, 2013 m. pradžioje valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklauso 45 proc. (arba 8 600 pastatų) nuo visų administracinėms, kultūros, švietimo ir sporto bei medicinos reikmėms naudojamų pastatų Lietuvoje, kai kitiems savininkams priklauso apie 10 500 pastatų (55 proc.).
Specialistų skaičiavimais, gatvės (ir geležinkelių) apšvietimo tinklo ilgis visoje Lietuvoje yra 10 500 km. Bendras šviestuvų skaičius yra apie 186 000 (iš kurių apie 9000 šviestuvų eksploatuoja AB „Lietuvos geležinkeliai“. Visų šviestuvų didžiąją dalį (83 proc.) sudaro šviestuvai su natrio lempomis, gyvsidabrio garų lempomis (13 proc.) ir metalo halogeno lempomis (4 proc.).
Parsisiųsti ex ante analizę galite čia.