Nuo šiol viešųjų investicijų projektų rengėjams rasti atsakymus ne tik į šiuos, bet ir kitus panašius klausimus paprasčiau.
Jau penkis metus viešojo sektoriaus investicijų projektai Lietuvoje yra rengiami pagal Finansų ministerijos rekomenduojamą sąnaudų - naudos vertinimo metodiką. Šiemet ši metodika buvo papildyta svarbiais komponentais:
1. Optimalios alternatyvos pasirinkimo ir vertinimo metodika, kuri nustato, kokios alternatyvos ir kaip turi būti vertinamos, planuojant investicijų projektus. Metodikos pagalba projektų rengėjai galės apskaičiuoti, ar iš tikrųjų investicija į turtą yra geriausias problemos sprendimas, jeigu taip – ar tai būtų turimo objekto pritaikymas ir racionalesnis naudojimas, ar naujas objektas. Metodikos tikslas yra padėti išvengti perteklinės infrastruktūros, didinančios jos išlaikymo naštą biudžetui, sukūrimo.
2. Konversijos koeficientų bei ekonominės-socialinės naudos (žalos) apskaičiavimo metodika padės suprasti ir paskaičiuoti mokesčių mokėtojų investuotų pinigų naudą ekonomikai ir žmonėms.
Ilgą laiką, rengiant viešuosius investicijų projektus, jų rengėjams tekdavo komplikuota užduotis įvertinti šių projektų socialinį-ekonominį poveikį. Sąnaudų-naudos analizės (SNA) atlikimas, neturint standartizuotų naudos (žalos) komponentų ir įverčių sistemos, labai priklausė ne tik nuo ekspertų subjektyvios patirties, bet dažnai ir fantazijos įžvelgti ketinamų įgyvendinti investicijų naudą supančiai socialinei-ekonominei aplinkai. Todėl net ir to paties tipo projektų, rengiamų skirtingų rengėjų, socialinė-ekonominė nauda galėjo būti įvertinta labai skirtingai, jų rezultatų palyginimas kėlė daug metodologinių problemų, o pati SNA, kaip viešųjų investicijų efektyvumo vertinimo metodas, kėlė daug diskusijų. Poreikis didinti viešųjų projektų skaidrumą ir matuoti jų tikrąją naudą skatino ieškoti šių problemų sprendimo būdų.
Finansų ministerija kartu su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra ir UAB „BGI Consulting“ kartu su italų konsultacijų kompanija „Csil Milan“, kuri 2008 m. parengė Europos Komisijos išleistą Sąnaudų-naudos analizės vadovą, parengė metodiką ir modelį, skirtą įvertinti investicijų projektų, finansuojamų Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir Lietuvos nacionalinio biudžeto lėšomis, socialinį-ekonominį poveikį. Tai vienas nedaugelio bandymų pasaulyje sukurti kompleksinę, daugelį sektorių apimančią socialinės-ekonominės naudos (žalos) komponentų ir jų įverčių sistemą. Išskirta daugiau nei 110 skirtingų naudos (žalos) komponentų ir apskaičiuoti jų įverčiai iš viso 13 veiklos sektorių.
Metodiką sudaro dvi pagrindinės dalys. Pirmoje pristatomas Lietuvai taikomų konversijos koeficientų rinkinys, aiškinama, kaip jie apskaičiuojami ir taikomi. Antroje, atskiruose sektoriuose identifikuoti ekonominės-socialinės naudos (žalos) komponentai ir nurodoma, kaip skaičiuojami jų įverčiai. Joje taip pat pateikiamos konversijos koeficientų ir įverčių taikymo bei atnaujinimo instrukcijos. Nepaisant metodologinio sudėtingumo, naudotis modeliu rengiant investicijų projektus bus parasčiau ir patogiau, nes skaičiuoklėje finansiniai pinigų srautai bus iš karto paverčiami į ekonominius, o rengėjui reikės tik pasirinkti sektoriui tinkamus naudos (žalos) komponentus - skaičiuoklė ekonominius rodiklius apskaičiuos pati. Tokiu būdu bus sumažinta skaičiavimo ir kitų atsitiktinių klaidų tikimybė.
VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros ekspertai užtikrins abiejų metodikų priežiūrą ir atnaujinimą, todėl investicijų projektų rengėjai visuomet galės naudotis aktualiais duomenimis. Be to, nuo rudens agentūros ekspertai viešojo sektoriaus atstovams organizuos mokymus, kuriuose norintieji galės išsamiau susipažinti su parengtais dokumentais ir investicijų projektų rengimo naujovėmis.
Su metodikos komponentais galite susipažinti 2014–2020 m. ES fondų investicijų svetainės skiltyje „Dokumentai":
Optimalios alternatyvos pasirinkimo ir vertinimo metodika
Konversijos koeficientų bei ekonominės-socialinės naudos (žalos) apskaičiavimo metodika.