Pirmiausia – moksliniai tyrimai, po to – realūs produktai bei paslaugos. Tai – kelias, kurį pasirinkę Lietuvos universitetuose bei kitose mokslo institucijose dirbantys mokslininkai atlieka įvairių sričių tyrimus ir eksperimentus. Jie kuria naujus medicinos, biotechnologijų, energetikos, kitų sričių produktus ir technologijas.
Todėl neatsitiktinai į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) sritis, duodančias didžiausią postūmį šalies ūkiui, nukreipiamos ir ES 2014-2020 metų investicijų etapo lėšos.
Lietuva yra pasirinkusi šešias MTEP ir inovacijų raidos kryptis, kurioms, finansuojant įvairius projektus bei skiriant lėšų investicijoms, bus skiriama pirmenybė. Tai energetika ir tvari aplinka, aktyvi ir kūrybinga visuomenė, žemės ūkio bei maisto technologijų inovacijos.
Tarp raidos krypčių – nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos, sveikatos technologijos ir biotechnologijos, transportas, logistika, informacinių ryšių technologijos.
Šios kryptys dar yra vadinamos mūsų valstybės Sumanios specializacijos kryptimis, kurias finansuojant mokslininkų-tyrėjų jėgos bus nukreiptos į tas mokslo ir verslo sritis, kuriose galima tikėtis didžiausios naudos.
Tad kokiais keliais ES investicijos pasieks mokslą dabartiniu – 2014-2020 metų ES finansiniu periodu?
Investicijos didėja, reikalavimai – taip pat
Formuojant bei įgyvendinant mokslo, studijų ir eksperimentinės plėtros politiką didelę įtaką turi Lietuvos mokslo taryba (LMT). Tad viena iš gausybės jos užduočių – mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros darbų finansavimas. Tad ant šios institucijos pečių gula ir projektų, finansuojamų iš ES struktūrinių fondų, administravimas.
„Ankstesnė – 2007–2013 metų ES struktūrinė parama, kurią administravome, buvo skiriama didelės apimties moksliniams tyrimams atlikti. Ja naudodamiesi tyrėjai tobulinosi, darė karjerą, turėjo galimybių padirbėti užsienio šalyse. Bendras mūsų tarybos administruotų projektų finansavimas siekė beveik 54 mln. eurų“, – sakė LMT pirmininkas, profesorius Dainius Haroldas Pauža.
Naujam 2014–2010 metų finansiniam etapui ES investicijoms mokslui LMT administruojamiems projektams numatyta skirti apie 110 mln. eurų.
„Svarbiausia, kad 2014–2020 m. finansiniu periodu dėmesys bus skiriamas ne paramai įsisavinti, bet tikslingoms investicijoms. Jomis bus siekiama sukurti kuo didesnę pridėtinę vertę. Reikės apčiuopiamų rezultatų – pradedant veiksmų programa ir baigiant kiekvienu projektu“, – kalbėjo D.H.Pauža.
Lietuvos mokslo taryba yra paskirta ES fondų investicijų projektus įgyvendinančiąja institucija, kai veiksmų programos prioritetų priemonės įgyvendinamos visuotinių dotacijų būdu.
Visuotinė dotacija – tai dalies veiksmų programos įgyvendinimo būdas, kai numatoma finansuoti vienarūšes veiklas ir projektų išlaidas apmokėti, taikant tik supaprastintą išlaidų apmokėjimą (ar apdovanojimus, ar išmokėti palūkanų subsidijas). Pasak D.H.Paužos, projekto vykdytojams nereikės pagrįsti išlaidų bei pateikti jas įrodančių dokumentų.
Dėmesys sumaniajai specializacijai
Kaip gi investicijos pasieks sumaniosios specializacijos programą? LMT numato administruoti tris veiklas, skirtas jai įgyvendinti. Tai „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai“, „Mokslininkų iš užsienio pritraukimas vystyti mokslinius tyrimus“ bei „Paralelinių laboratorijų MTEP veikla“.
Visoms joms įgyvendinti numatyta per 44,9 mln. eurų investicijų.
Ši parama – išskirtinė, nes ji bus skiriama būtent sumaniosios specializacijos programą atitinkančioms mokslinėms idėjoms įgyvendinti – mokslinei produkcijai sukurti, kuri būtų realiai pritaikoma atliekant eksperimentus bei plėtojant inovacijas.