Naujienos

Kas sieja kavinių tinklą „Coffee Inn“, „Impuls“ sporto klubus bei cheminius reagentus tiekiančią UAB "Labochema"? Tai – kad visos šios įmonės savo plėtrai pasinaudojo investicijomis, dalinai finansuotomis iš ES struktūrinės paramos. Nuo 2010 m. šios, valstybinės bei privačios lėšos ne tik prisidėjo prie 60 skirtingų įmonių plėtros, bet ir sukūrė visą rizikos kapitalo rinką Lietuvoje, padėsiančią investicijas pritraukti dar ne vienam verslininkui.

Apie tai, kaip ES lėšos virsta verslo galimybėmis kalbamės su Europos investicijų fondo atstove Lietuvoje Jūrate Aželionyte.

Kaip ES struktūriniai fondai prisideda prie lietuviško verslo plėtros?

Tam, kad pagelbėtų mažoms ir vidutinėms įmonėms subrandinti verslo idėjas, jas padaryti patrauklias investuotojams ir „paleisti į gyvenimą“ 2008 metais ūkio ir finansų ministerijos ir Europos investicijų fondas įkūrė JEREMIE kontroliuojantįjį fondą (JEREMIE - Bendrieji Europos ištekliai labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms). Jo tikslas – padidinti Lietuvos mažoms ir vidutinėms įmonėms galimybes gauti finansavimą per įvairius finansinius instrumentus. Vienas tokių instrumentų - rizikos kapitalo investicijos į perspektyvias idėjas ir didelį augimo potencialą turinčias jau veikiančias įmones.

Kas yra rizikos kapitalas? Kodėl jo rinka svarbi mažoms ir vidutinėms įmonėms?

Rizikos kapitalas – tai investicijos į įmonių akcinį kapitalą. Rizikos kapitalo fondai, į kuriuos gali būti investavusi tiek valstybė, tiek ir privatūs instituciniai bei fiziniai asmenys, įsigyja įmonių akcijų bei aktyviai dalyvauja jų valdyme. Taip savo sukauptomis žiniomis ir patirtimi, jie „augina“ įmones, tikėdami, kad investicijų vertė augs. Taigi, įmonės gauna lėšų ir, svarbiausia, žinių veiklos plėtrai, o investuojantieji, jei investicija atsiperka, gauna pelno.

Sakyčiau, iki JEREMIE fondo veiklos pradžios Lietuvoje tokios kapitalo rinkos ankstyvos stadijos mažoms ar pradedančiosioms įmonėms nebuvo. Čia daugiausiai veikė didieji užsienio investuotojai, besidomintys didelėmis investicijomis į sėkmingai veikiančias, pirmaujančias  įmones. Todėl mažiems ir vidutiniams verslams pagrindinis plėtros finansavimo šaltinis buvo bankų paskolos, kildavo problemų ieškant finansavimo pačių pirminių idėjų įgyvendinimui: niekas nenorėdavo finansuoti idėjos, kuri dar negeneruoja pajamų, o ją išplėtoti be papildomų investicijų itin sunku. Susikūrus ankstyvos stadijos rizikos kapitalo rinkai situacija verslui tikrai pagerėjo – net ir mažiausioms, bet vertingoms idėjoms daug lengviau susirasti pradinį finansavimą, sulaukti privačių investuotojų dėmesio.

Europos investicijų fondas nedirba tiesiogiai su įmonėmis: jis pasirenka tarpininkus, tokius kaip rizikos kapitalo fondų valdytojai ar bankai. Lietuvoje į šiuo metu investuojančius rizikos kapitalo fondus yra investuotos ES struktūrinių fondų lėšos, o fondų valdytojai, savo ruožtu turėjo pritraukti ne mažiau nei trečdalį privačių investuotojų lėšų. Taip JEREMIE tampa skėtiniu fondu, kontroliuojančiu kitų, smulkesnių ir labiau specializuotų fondų veiklą. Be to, fondas tampa ir savotiška garantija: jei jis investuoja, privatūs investuotojai žino – parinkta valdytojų komanda yra patikima ir profesionali.

Ypač pabrėžčiau rizikos kapitalo pritraukimo svarbą – patyrę fondų valdytojai ne tik investuoja pinigus, bet ir laiką bei žinias. Dalyvaujama įmonių valdyme, teikiamos konsultacijos, padedama idėjoms virsti pelningais verslais. Tokiais mainais suinteresuoti visi – įmonės gauna reikalingą finansavimą ir pagalbą, o investuotojai tikisi padidinę įmonės vertę pelningai realizuoti investiciją.

Kaip sekėsi pradėti veiklą Lietuvoje?

JEREMIE fondas buvo įkurtas 2008 m. pabaigoje, tuomet buvo vykdoma  detali finansinių tarpininkų atranka: su koordinuojančiomis Ūkio ir Finansų ministerijoms buvo susitarta dėl visų finansinių instrumentų sąlygų, paskelbti konkursai fondų valdytojams kurie investuotų JEREMIE fondo lėšas, atrinkti. Galiausiai atrinkti fondų valdytojai turėjo pritraukti privačių investuotojų lėšas – todėl prireikė metų, kad sistema pradėtų veikti. Pirmos investicijos buvo atliktos 2010 m. pavasarį. Tai, beje, labai geras rezultatas – daug kur Europoje privačių investuotojų pritraukimo procesas vidutiniškai užtrunka nuo pusantrų iki dvejų metų. Iki šių metų balandžio pabaigos Lietuvoje jau sėkmingai investuota į 60 projektų, o investicijų apimtys viršija 32 mln. eurų.

Svarbu pastebėti, kad rizikos kapitalo rinkos žaidėjams įdomus tam tikras įmonių ratas – tai bendrovės, turinčios didelio augimo ir plėtros galimybes, novatoriškos perspektyvios idėjos. Todėl ypatingas dėmesys skiriamas technologiniams start-up‘ams, itin inovatyvioms idėjoms. Šių, globalaus masto verslų kūrimo galimybių atsiradimas Lietuvoje padeda namo parvilioti ir užsienyje mokslus baigusius ir ten dirbančius lietuvaičius: skaičiuojama, kad bent 17 jų sugrįžo, o dalis net perkėlė čia savo verslus.

Ar JEREMIE fondo veikla ir ES struktūriniai fondai prisidėjo prie start up‘ų suaktyvėjimo?

Nesiečiau taip tiesiogiai – manau, kad tam tikrą naujų verslų kūrimo suaktyvėjimą lėmė daug įvairių veiksnių. Tačiau jei kalbame apie technologinius, didesnę pridėtinę vertę turinčius – prisidėjome sukurdami idėjų finansavimo galimybes – pradines idėjas realizuoti padeda tokie fondai kaip Practica Seed Capital, Verslo angelų fondas.

Į kokias idėjas ir verslus investuojama?

Kadangi tai – skėtinis fondas, po juo „slepiasi“ penki rizikos kapitalo fondai, investuojantys į skirtingo pobūdžio verslus ir idėjas. Du rizikos kapitalo fondai „BaltCap“ ir „LitCapital“ investuoja į  jau didesnes, „pažengusias“ įmones, tokias kaip „Labochema“  ar „Coffee Inn“, tačiau kartais investuoja ir į verslo pradžią – pavyzdžiui, „Brolis Semiconductors“ . Įsigydami įmonių akcijas jie padeda joms plėstis, investuoti į naujas technologijas. Pavyzdžiui „Coffe Inn“, pritraukusi investuotoją, plečiasi tiek Lietuvoje, tiek kitose Baltijos šalyse: kavos su tinklo logotipu pažymėtuose puodeliuose jau galima įsigyti aštuoniose Rygos kavinėse, o liepą „Coffee Inn“ pasieks ir Taliną.

Tuo tarpu fondas „Practica Seed Capital“ investuoja į pačius „jauniausius“ verslus, siekia auginti naujas įmones. Finansuojamos perspektyvios idėjos, jų autoriams sukuriamos sąlygos pradėti verslą: išsinuomoti biurą, administruoti įmonę, „parduoti“ sukurtą projektą ir taip pritraukti kitus investuotojus. Išplėtojus idėją į ją gali investuoti „Practica Venture Capital“ – taip užtikrinama, kad naujos įmonės turės finansavimą iki kol pajėgs verstis pačios ir grąžins investicijas.

Ypatinga JEREMIE fondo investicija – „Verslo angelų fondas“, kuris suburia vadinamuosius „verslo angelus“ – jau patyrusius verslininkus, kartu su fondu investuojančius kapitalą ir patirtį į didelį augimo potencialą turinčias įmones. Fondas retai kada investuoja į visai naujas įmones: minimali jų gyvavimo trukmė turėtų būti bent 1,5-2 metai, taip pat neinvestuojama į tam tikras veiklos rūšis, pavyzdžiui, azartinius žaidimus. Tačiau tai – puikus būdas pritraukti ne tik pinigus, bet ir labai specifinę, tam tikros srities patirtį.

Kurdama geresnes sąlygas verslui, Vyriausybė žengė svarbų žingsnį vystant rizikos kapitalo rinką Lietuvoje. Tuo tarpu bendradarbiavimas su Europos investicijų fondu, tarptautine finansų institucija, plėtojančia rizikos finansavimo instrumentus verslumui ir inovacijoms skatinti visoje Europoje, yra tam tikras kokybės ženklą ir padeda pritraukti kitus rizikos kapitalo investuotojus: tampa žinoma, kad čia yra įdomių ir perspektyvių verslų, o fondų valdytojai yra praėję griežtą Europos investicijų fondo atranką, todėl jais galima pasitikėti.

Svarbu ir tai, kad įmonės, į kurias investuotos JEREMIE fondo lėšos, nuo investicijų pradžios jau tokią pačią sumą valstybei sumokėjo per įvairius mokesčius - taigi, valstybei netiesiogiai jau grįžta investuotos lėšos, o fondams realizavus investicijas JEREMIE fondo lėšas valstybė vėl galės panaudoti Lietuvos įmonių finansavimui skatinti. Box‘as