ES projektų kontaktų mugėje 2017 m. viešėjo Ewa Pielak ir Paweł Tatarczuk iš Gdansko plėtros agentūros, taip pat nevyriausybinės organizacijos „FOSA” Fundation atstovė Alina Kaszkiel-Suska.
Gaivino miestą ir bendruomenę
Visgi užmiršta ir dešimtmečiais nerenovuota miesto dalis atgimė naujam gyvenimui. Miesto savivaldybės, Miesto atgaivinimo ir kultūrinio paveldo grupės, nevyriausybinių organizacijų, miestelėnų ir architektų dėka Gdansko senamiesčio dalis, kurioje anksčiau vyravo apleisti pastatai, socialiniai būstai ir nesaugumo jausmas šiandien jau yra patraukli vieta gyventi, investuoti ir pramogauti.
Pasak Gdansko savivaldybės ir nevyriausybinių organizacijų atstovų, žemesnysis Gdansko senamiestis, kurio renovacijai buvo skirta lėšų iš 2007–2013 metų Europos Sąjungos regionų vystymo fondo, prieš tai dėmesio iš miesto savivaldybės ir jos partnerių nebuvo sulaukęs.
„Nebuvo renovuojami namai, tvarkoma aplinka ar rūpinamasi geresne infrastruktūra – miestas čia neinvestavo. Žmonės gyvenantys čia taip pat buvo pamiršti, jiems stigo dėmesio, ši miesto dalis buvo laikoma nesaugia“, – pasakoja Gdansko savivaldybės atstovas. Šioje miesto dalyje vyravo socialiniai būstai, gyveno mažesnes pajamas gaunantys žmonės, todėl miesto dalies atgaivinimą buvo nuspręsta skelti į dvi susijusias dalis – socialinę ir infrastruktūrinę.
Esminė projekto dalis – socialinė. „Norėjome sutvarkyti ne tik namus ir aplinką, bet ir išjudinti vietos bendruomenę. Siekėme pagyvinti vietos bendruomenę, suteikti jiems galimybę patogiau gyventi, bendrauti, mėgautis savo rajonu“, – sako projekto vykdytojai.
Antroji projekto dalis buvo sutelkta ties investicijomis, renovacija, senų pastatų gaivinimų, žaliųjų erdvių kūrimu. „Siekėme renovuoti vieną pagrindinių šios miesto dalies gatvių, taip pat – namus aplink ją. Sutvarkyti tą rajono dalį, kuri nuolatos kenčia nuo potvynių, nes ši miesto dalis yra arti vandens“, – aiškina Gdansko miesto atstovai. Suoliukai, rekreacinės zonos, renovuotos gatvės ir aikštės apleistai miesto daliai suteikė naujo, investuotojams patrauklaus, žavesio. Pamažu ėmė kilti nekilnojamojo turto kainos, į šią miesto dalį žengė žinomi viešbučiai, atsidarė nauji restoranai, barai. Pasak projekto vykdytojų, viename iš pastatų, kuris bene 20 metų stovėjo apleistas, buvo įkurta modernaus meno galerija, kitose erdvėse – vaikų darželis, erdvė jaunimui.
Vietos gyventojams – išskirtinis dėmesys
Vietos bendruomenei taip pat buvo skirtas išskirtinis dėmesys – šioje miesto dalyje dominuoja gyvenantieji socialiniame būste, daugelis jų gauna nedideles pajamas, dalis žmonių buvo pikti ant miesto savivaldybės. Prieiti prie šių žmonių, susikalbėti su vietos bendruomene buvo vienas iš pagrindinių projekto vykdytojų tikslų.
„Šioje Gdansko dalyje gyvenantiems žmonėms tikrai stigo dėmesio. Nebuvo lengva su jais pradėti dialogą. Ieškant tvaraus kontakto mes paprašėme pagalbos ir nevyriausybinių organizacijų, daug metų dirbančių šioje miesto dalyje. Jiems tarpininkaujant, pavyko užmegzti dialogą“, – sako projekto vykdytojai.
Kad galėtų bendrauti su žmonėmis, išklausyti jų norus ir sužinoti poreikius, tiek miesto savivaldos atstovai, tiek ir projekto vykdytojai ėjo į gatves, beldėsi į žmonių duris, rengė susitikimus, mokymus, koncertus.
„Siekėme suartėti su šios miesto dalies gyventojais, sužinoti, ką galime dėl jų padaryti. Pradėjome nuo mažų veiklų vaikams, senoliams, pamažu atsirado ryšys su žmonėmis. Tai užtruko, bet pastangos davė rezultatą. Dabar į susitikimus ateina būriai žmonių, mus visi žino, todėl gatvėje gali bet kada užkalbinti. Šios miesto dalies įvaizdis ir gyvenimas jame labai pasikeitė“, – pasakoja projekto vykdytojai.
Vietos bendruomenė į šios miesto dalies atgaivinimą buvo įtraukta nuo pat projekto pradžios. Vieši aptarimai, patirties dalijimosi dirbtuvės ir atvirų durų dienos, kuomet gyventojai galėjo tiesiogiai bendrauti su projekto vykdytojais, savivaldos atstovais, buvo šio projekto kasdienybė. Siekiant sužinoti, ko trūksta ir kaip būtų galima pagerinti bendruomenės gyvenimą, nemažai konsultuotasi su nevyriausybinių organizacijų, dirbančių šiame rajone, atstovais.
Pasak projekto vykdytojų, žmonių įsitraukimas buvo toks intensyvus, kad daugelį dalykų bendruomenė nusprendė pati, savivaldos atstovams, projekto vykdytojams beliko tik moderuoti diskusiją, veiklas. Viena iš projekto idėjų buvo mažinti socialinę atskirtį, į bendras veiklas įtraukti vaikus, senolius ir skurdžiau gyvenančias šeimas. Tai, pasak projekto vykdytojų, pavyko.
Nekilnojamojo turto kainos taip pat pakilo, dalis senųjų rajono gyventojų pardavė savo būstus ir išsikėlė gyventi kitur, bet gyvenantieji socialiniuose būstuose – liko. Jų būstų nuomos kainą reguliuoja miesto savivaldybė, todėl ji nėra didelė ir žmonės nėra priversti išsikelti.
Pasak projekto vykdytojų – prieš imdamiesi šio didelio projekto jie nesidairė ir neieškojo panašių pavyzdžių, nes jų paprasčiausiai nebuvo, bent jau Lenkijoje. Anot jų, visas Gdansko žemutiniojo miesto dalies projektas yra unikalus, nes infrastuktūros gerinimas buvo sujungtas su socialinių paslaugų gerinimų, ir tai – pavyko. Ši miesto dalis po atgaivinimo tapo patrauklia žmonėms ir verslui, o vietos bendruomenė sustiprėjo, pradėjo didžiuotis savo namais, rajono istorija.
Šios miesto dalies atgaivinimo metu buvo sutvarkyta 22 564 m² pastatų ir viešųjų erdvių, sukurta 210 socialinės įtraukties programų, kuriose dalyvavo beveik 10 tūkst. žmonių. Šis projektas apėmė 1 proc. Gdansko teritorijos, palietė apie 1 proc. miestelėnų. Projekto vykdytojai turėjo 19 projekto partnerių, dalis jų – nevyriausybinės organizacijos, aktyvia dirbančios su vietos bendruomene. Šis projektas laimėjo Europos Komisijos „RegioStars 2016“ apdovanojimą kategorijoje „Miestas–žvaigždė“. Gdansko projektas buvo įvertintas už tai, kad miesto plėtroje aktyviai dalyvavo piliečiai.
Išsamesnė informacija:
Projekto „Gdansko senamiesčio žemutinės dalies atgaivinimas" brošiūra (lenkų k.)