Naujienos

„Milijonai žmonių visoje Europoje neturi darbo – tai ne tik socialinio, bet ir ekonominio saugumo problema. Pašalpos ir subsidijos negali atstoti reformų, todėl tik ėmęsi ryžtingų veiksmų padėsime žmonėms“, – spalio pradžioje Milane vykusioje aukšto lygio konferencijoje nedarbo problemoms spręsti kalbėjo Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Šalies vadovės teigimu, Lietuva pačiu sunkiausiu metu susitelkė ir įvykdė skausmingas, bet būtinas reformas. Jaunimo nedarbas mažėjo sparčiausiai iš visų Europos Sąjungos valstybių. Vis dėlto, palyginti su šio rodiklio lydere ES Vokietija, kurioje jaunimo nedarbo lygis žemiausias (7,6 proc.), Lietuva atsilieka beveik tris kartus; tiesa, mažindama šios amžiaus grupės nedarbą, šalis pasivijo ir per plauką pagerino atitinkamą ES vidutinį rodiklį (21,6 proc.).

Milijonai tūkstančiams jaunuolių

Kovojant su jaunimo nedarbu, šalyje taip pat buvo įgyvendintos ES struktūrinės paramos lėšomis finansuotos priemonės.

Pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonę „Ieškančių darbo asmenų integracija į darbo rinką“ Lietuvos darbo birža 2013–2014 m. įvykdė projektą „Pagalba įsidarbinant“. 31,5 mln. litų vertės projektui, kuris bendrai finansuotas Europos socialinio fondo (ESF), Užimtumo fondo ir valstybės lėšomis, skirta 22,7 mln. litų ES paramos. Projekto partneriai buvo dešimt teritorinių šalies darbo biržų, jis pritaikytas beveik 8 000 jaunų asmenų, tarp kurių – apie 1 500 ilgalaikių bedarbių.

Šalies Darbo biržos duomenimis, įgyvendinant projektą „Pagalba įsidarbinant“, parama darbo įgūdžiams įgyti pasinaudojo beveik 1 600 asmenų, o įdarbinimas panaudojant subsidijavimo paramą projekto metu pritaikytas beveik 6 400 jaunų asmenų.

Pagal tą pačią priemonę Lietuvos darbo biržos 2012–2013 m. vykdytas ES lėšomis finansuojamas projektas „Jaunimo užimtumo didinimas“ padėjo darbo vietose įsitvirtinti 6 600 jaunuolių – 600 daugiau, nei buvo planuota. Pasibaigus projektui, kuris sudarė galimybę jauniems žmonėms (iki 29 m.) įgyti trūkstamų darbo įgūdžių tiesiog darbo vietose, iš visų jame dalyvavusių asmenų 5 600 turėjo nuolatinę darbo sutartį. ESF lėšomis finansuotam projektui įgyvendinti buvo skirta 20 mln. litų.

Tapo nuolatiniais darbuotojais

„Labiausiai darbdaviams reikėjo vadybininkų, administratorių bei apskaitininkų. Daugiau kaip pusė absolventų, kuriuos darbdaviai priėmė, kad šie įgytų vadybininko, inžinieriaus, administratoriaus, buhalterio darbo patirties, liko dirbti pagal nuolatinę darbo sutartį“, – primena projekto koordinatorė Agnė Normantaitė.

Galimybę jaunimui pritaikyti turimas teorines žinias sudarė UAB Senukų prekybos centras, AB Rokiškio mašinų gamykla, UAB „Palink“, Klaipėdos UAB „Vakarų vilkas“, UAB „Kosmelita“, Mažeikių UAB „Saurida“ ir daugelis kitų.

Šiaulių lopšelio-darželio „Eglutė“ vadovė Silva Tarailienė sako, kad projekto metu įdarbino tris žmones, kurie dirba ir šiandien. „Atėjo jaunos įgijusios išsilavinimą specialistės. Džiaugiamės, kad suradome tokią ES paramos programą, kuri tiko ir mums, ir darbo ieškančioms merginoms. Tai buvo didelė pagalba mūsų biudžetui, ypač žinant, kaip sunkiai savivaldybės finansuoja ugdymo įstaigas“, – pabrėžė S. Tarailienė.

Viena iš baigusių universitetą jaunųjų specialistų – Rasa Jašinskaitė „Eglutėje“ atliko praktiką. Kadangi šiame lopšelyje-darželyje jos praktika buvo įvertinta gerai, direktorė kreipėsi į darbo biržą ir čia sužinojo apie „Jaunimo užimtumo didinimo“ programą. „Bendradarbiavome su darbo birža ir turime puikų specialistą“, – džiaugiasi lopšelio-darželio vadovė.

Darbdaviams įdarbinti – pigiau

Pagal „Jaunimo užimtumo didinimo“ projektą, siekiant padėti jauniems bedarbiams įsitvirtinti darbo rinkoje, įdarbinimo subsidijuojant priemonei buvo panaudota 9 mln. litų, o daugiau kaip 14 mln. litų – paramai darbo įgūdžiams įgyti.

Įdarbinimas subsidijuojant reiškia, kad ne mažiau nei pusę metų darbdaviui, įdarbinusiam jauną žmogų, mokama 50 proc. darbo užmokesčio lėšų sudaranti subsidija ir iš dalies kompensuojamos nuo darbo užmokesčio apskaičiuotos draudėjo mokamos privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos. Subsidija negali būti didesnė nei dvi minimalios mėnesio algos.

Šiaulių teritorinės darbo biržos Šiaulių skyriaus vyriausioji specialistė Sonata Jokubauskienė primena, kad subsidija darbdaviams galėjo būti didinama dar 20 proc. subsidijos sumos už jaunojo specialisto mokymą darbo vietoje. Taip buvo siekiama paskatinti, kad patyrę įmonės darbuotojai imtųsi šefuoti jaunimą.

„Programoje aktyviai dalyvavo jaunieji specialistai, baigę aukštąsias mokyklas ir ieškantys darbo. Per projekto vykdymo laikotarpį į įmones įgyti darbo įgūdžių nusiuntėme 200 žmonių, iš jų 175 liko dirbti tose darbovietėse. Manau, tai – aukštas procentas“, – vertino S. Jokubauskienė.

„Projektas įgyvendintas visoje Lietuvoje, todėl jo rezultatai turėjo žymią įtaką sprendžiant šalies jaunimo nedarbo problemą. Darbdaviams buvo sudaryta galimybė pigiau apsirūpinti darbo jėga. O tai paskatino bendrovių plėtrą ir naujų darbo vietų skaičiaus augimą“, – nurodo Lietuvos darbo birža.

Problema tebėra aktuali

2014–2020 m. laikotarpiu Lietuva planuoja įgyvendinti jaunimo garantijos iniciatyvą, t. y. pasiekti, kad jaunuoliai mokytųsi, dirbtų arba atliktų praktiką (stažuotę). Visiems jaunesniems kaip 25 metų asmenims, baigusiems mokslus ar tapusiems bedarbiais, per keturis mėnesius turėtų būti pateikiamas deramas darbo pasiūlymas, pasiūlymas toliau mokytis, stažuotis ar atlikti praktiką.

Šiam laikotarpiui Lietuva jaunimo nedarbui mažinti iš ESF tikisi gauti daugiau kaip 120 mln. eurų (414 mln. Lt).

„Europos socialinis fondas jaunimo problemoms spręsti skirs 6 mlrd. eurų, iš jų 3 mlrd. – tam tikriems regionams ir trims jaunimo garantijų priemonėms įgyvendinti. Šie ištekliai turi būti panaudojami kuo greičiau. Jauniems žmonėms, kurie neturi jokio darbo, nesimoko ir neturi galimybių rasti darbo ateityje, turi būti pateikti atitinkami sprendimai“, – pabrėžė Laszlo Andoro, buvusio Europos Komisijos nario, atsakingo už užimtumą ir socialinius reikalus, kabineto narys Jiri Plecity.

Apie 60 proc. Lietuvos darbo biržos registruoto jaunimo paprastai neturi profesinio pasirengimo, apie pusė – darbo patirties, kas dešimtas jų yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo („Eurofound“) 2011 m. atlikto tyrimo duomenimis, niekur nedirbantis, nesimokantis ir neatliekantis praktikos jaunimas Lietuvos ekonomikai kainavo 1,07 proc. BVP.