„Kiek save pamenu, ši vieta vis tokia pati buvo, tik medžiai aukštyn stiebėsi ir piktžolynai tankėjo“, – sako Sofija Brazauskienė. Dabar ji – vilnietė, bet prisimena laikus, kai Bėčionių piliakalnio papėdėje vasaromis šieną ruošdavo. Kad kalva nepaprasta, bylojo tik įrašas ant dar sovietmečiu įkastos plokštės, kad čia yra II–I a. pr. Kr. ir I–II a. istorijos paminklas.
Prieš pusantrų metų, įgyvendinus Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamą projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas (II etapas)“, piliakalnis tapo Dieveniškių krašto puošmena, dabar jis įtrauktas į turistinius maršrutus. Visam projektui teko beveik 75 mln. litų ES lėšų, dalis jų panaudota ir Rytų Lietuvos istoriniams objektams sutvarkyti.
Prieš pradedant tvarkymo darbus, Bėčionių piliakalnyje ir jo aplinkoje archeologinių detaliųjų tyrimų metu buvo ištirtas bendras 341 kv. m plotas. Tai buvo padaryta antrą kartą po praėjusio amžiaus viduryje atliktų tyrinėjimų – tuomet piliakalnio aikštelėje archeologai aptiko kultūrinį sluoksnį ir keramikos. Naujausių archeologinių tyrimų metu aptikta nemažai radinių: žiesta tradicinė ir juodoji gotikinė keramika, diržo apkalas (maždaug XV a.), sudaužytas brūkšniuotosios keramikos puodas ir kitų smulkių keramikos fragmentų (I–IV a.).
Po atliktų darbų į piliakalnio viršūnėje 15–17 m aukštyje įrengtą apžvalgos aikštelę galima pakilti 75 metrų ilgio lentų taku ir pasigrožėti apylinkių panorama, dviratininkams įrengti specialūs dviračių stovai. Atsipūsti siūloma papėdėje pastatytoje pavėsinėje, kurioje įrengti mediniai suolai, stalas. O informaciniame stende pateikiama informacija apie Dieveniškių apylinkių įdomybes.
Sunkiausias darbas teko kelininkams – nuo pagrindinio kelio atsišakojusį piliakalnio link vedantį taką jie pavertė patogiu keliu, kuriuo dabar be vargo įvažiuoja tiek lengvieji automobiliai, tiek turistų autobusai.
Dieveniškių istorinio regioninio parko direktorius Robertas Jomantas džiaugiasi, kad jau antros vasaros sulaukęs sutvarkytas turistinis piliakalnio objektas kol kas nenukentėjo nuo vandalų. „Galima tik pasidžiaugti pagerėjusiu piliakalnio lankytojų elgesiu. Jau kiek laiko stovi šie mūsų statiniai, o niekas nesulaužyta, neišbraižyta. Gal, sakom, pagaliau imtas vertinti ir triūsas tų, kurie visą šį grožį kuria?“ – svarstė R. Jomantas.
Rugsėjo 22-ąją, minint Baltų vienybės dieną, ant baltų piliakalnių tradiciškai uždegami laužai. Pernai jau ketvirtą kartą jie liepsnojo ir ant Bėčionių piliakalnio. O šį rugsėjį ES lėšomis sutvarkytas objektas turbūt sulauks dar daugiau lankytojų.
www.turizmas.info nuotrauka.