ES struktūrinių fondų finansuojamose programose darnus vystymasis suvokiamas ne vien tik aplinkosauginiu aspektu, bet kaip visų trijų – socialinio, aplinkosauginio ir ekonominių – aspektų sąveika. Tai reiškia, kad ekonominis augimas turi skatinti socialinę pažangą ir tausoti aplinką, socialinė politika turi prisidėti prie ekonomikos plėtros, o aplinkos apsauga – būti efektyvi kaštų požiūriu. Vertiname taikyta keturių kapitalų teorija, pagal kurią darnaus vystymosi pasiekiama tada, kai vienodai tolygiai vystomas gamybinis, gamtos, socialinis ir žmogiškasis kapitalas. Apskaičiuota, kad daugiausiai praeito laikotarpio investicijų atiteko gamybiniam kapitalui, tuo tarpu investicijos į kitas tris kapitalo rūšis buvo mažesnės ir pasiskirstė palyginti tolygiai.
Stipriausiai 2007–2013 m. ES investicijų poveikis pasireiškė formuojant gamybinį kapitalą, ypač transporto ir energetikos srityse. Prie darnios plėtros daug prisidėjo transeuropinių kelių ir geležinkelių plėtra, elektros ir dujų tinklų tiesimas, miestų ir miestelių plėtros projektai, kultūros paveldo objektų pritaikymas turizmui. Šiose srityse stiprus ES investicijų poveikis stebimas tiek nacionaliniu, tiek ir vietos lygmeniu.
Tuo tarpu į žmogiškąjį ir socialinį kapitalą buvo investuota santūriau. Čia teigiamas poveikis pastebimas įgyvendinant ne tik „minkštąsias“, bet ir didelės apimties infrastruktūrines investicijas, pavyzdžiui, kai naujai įrengiami objektai pritaikomi asmenims su negalia. Tačiau vertintojų teigimu, čia ES investicijų poveikis yra santūresnis, nes 2007–2013 m. laikotarpio investicijos dažnai buvo nukreiptos į ekonominės krizės padarinių „suvaldymą“, o ne į ilgalaikę perspektyvą ir darnųjį vystymąsi.
Todėl vykdant 2014–2020 m. ES investicijų projektus darniam vystymuisi skiriama daugiau dėmesio. Naujuoju laikotarpiu tam tikrų sričių projektų vykdytojai skatinami aktyviai prisidėti prie darnaus vystymosi ir savo iniciatyva įgyvendinti tam skirtas veiklas.
Pavyzdžiui, atnaujinant švietimo ar kultūros įstaigas reikalaujama laikytis bent dalies vadinamųjų „universalaus dizaino“ principų, t. y., įėjimas ir baldų išdėstymas pritaikytas judėti asmenims su negalia, ugdymo įstaigose įrengiamos specialios vietos vaikams turintiems specialiųjų poreikių, kompiuteriai pritaikomi asmenims negalintiems naudotis įprasta pele ar klaviatūra ir pan.
Arba, ES lėšomis plėtojant socialinį būstą praktiškai visos savivaldybėse asmenims su negalia įrengiami pandusai, pritaikomos lengvai varstomos durys ir turėklai, įrengiama laisvai pasiekiama automobilių stovėjimo aikštelė, vieta socialiniam būstui parenkama netoli viešojo transporto stotelių.
ES šalių darnaus vystymosi projektų pavyzdžiai pateikiami nuotraukose. O minėto 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos poveikio darniajam vystymuisi Lietuvoje santrauką rasite čia: http://www.esinvesticijos.lt/lt/dokumentai/2007-2013-m-europos-sajungos-strukturines-paramos-poveikio-darniajam-vystymuisi-vertinimas-santrauka