Ko reikia labiausiai spręs vietiniai
Edukacinė programa „Fluxus Labas!: Bendruomenės laboratorija“ per ateinančius penkerius metus sieks įtraukti skirtingų seniūnijų gyventojus į įvairiausias kultūrines veiklas. Nuo 2018 iki 2022 m. Kaune ir Kauno rajone tikimasi įkurti apie 40 kūrybinių laboratorijų, vienijančių mikrorajonų ir vietovių gyventojus bendriems kūrybiniams tikslams.
„Fluxus Labas“ laboratorijose gyventojams atsivers galimybės diskutuoti, kurti, dalintis idėjomis, klausyti paskaitų bei dalyvauti įvairiose kūrybinėse dirbtuvėse. E. Šimkutė teigia, jog ši idėja gimė iš pačių gyventojų reiškiamo poreikio matyti kultūrines veiklas ne tik miesto centre, bet ir mikrorajonuose.
„Mūsų projektas iš principo formuojamas pačių vietinių, nes juk jie turi nuspręsti, kuo virs kūrybai ir bendruomeniškumui skirta erdvė. Jei žmonės nori įgyvendinti tam tikrai idėjai paskirtą veiklą, organizatoriai gali bendradarbiauti surandant tam vietą bei laiką – svarbiausia tai, jog gyventojai galėtų išsikelti tikslus bei patys norėtų prie jų prisidėti“, – aiškina ji.
Projekto „Fluxus Labas!“ kuratorė teigia, jog jo programa bus formuojama kartu su vietinėmis bendruomenėmis: laboratorijų vadovai nuolatos palaikys ryšį su gyventojais ir kartu su jais spręs, kurias idėjas verta įgyvendinti. Pavyzdžiui, Ryčio Zemkausko kuriamas naujo Kauno mito projektas – 2022-aisiais bus sukurta nauja mitinė Kauno istorija, kurią sudarys miestiečių pasakojimai.
Gyventojų mintys nenuguls į stalčius
E. Šimkutė neabejoja, kad ne visuomet pritraukti žmones bus lengva – tam jie turi jausti, jog jų pasiūlymų klausoma, o kūrybiškos idėjos gali virsti realybe. „Fluxus Labas“ atveju organizatoriai šiuos tikslus įgyvendins kiekviename susitikime pasiūlydami gilintis į mus supančią aplinką, dalintis savo žiniomis apie vietovę ir kultūrinius objektus joje, organizuoti ekskursijas, siūlyti jų maršrutus.
Tačiau kuratorė teigia, jog svarbiausias visuomet yra išklausymas – jei gyventojai nejaus, kad jų balsų klausoma, kaskart į susitikimus juos įtraukti bus vis sunkiau.
„Bene didžiausia tokių aptarimų klaida yra nepakankamas jau atvykusių vietinių įtraukimas. Susitikimas įvyksta, žmonės ateina, dalinasi mintimis, o kas toliau? Jei sakome „ačiū“ ir tuo jų išklausymas baigiasi, kitąkart jie nebeateis. Gyventojai gali pasiūlyti labai įdomių idėjų ar konstruktyvios kritikos, kurios mes patys galbūt niekuomet nesugalvotume. O jei šios mintys nepanaudojamos, turbūt nereikėtų stebėtis, jog tikras tęstinis kontaktas tarp projekto ir miestiečių neužsimezga“, – sako E. Šimkutė
Plačiau tema „Bendruomenės dalyvavimas kultūriniuose projektuose“ kuratorė kalbės Finansų ministerijos organizuojamame viešųjų aptarimų gerosios praktikos renginyje Kaune. Gruodžio 8 d. „Park Inn“ viešbutyje bus pristatyti pirmieji „Europos burių“ nominantai bei vyks viešojo aptarimo organizavimo simuliacija – būdas išbandyti kitų projektų vadovų patarimus praktikoje.