Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Strateginio skyriaus planavimo vedėjos ir Vietos veiklos grupės direktorės Indrės Butenienės, ruošdami vietos plėtros strategiją jie nutarė nesamdyti papildomų konsultantų ir daug dėmesio skirti bendruomenei. Klaipėdiečių išsakyti pasiūlymai, patarimai ir pageidavimai padėjo vietos veiklos grupei suvokti, ko išties reikia miestui ir kokį jį nori matyti gyventojai.
„Mums buvo labai svarbu, kad planavime, pasitarimuose dalyvautų miestelėnai, žmonės, kuriuos tiesiogiai lies pokyčiai ir plėtra. Kai žmonės dalyvauja planavime ir išreiškia savo poziciją, darbas būna daug sklandesnis ir efektyvesnis, nei tada, kai viskas nutariama už uždarų durų“, – pasakoja I. Butenienė.
Klaipėdos miesto vietos veiklos grupės steigėjai buvo miesto savivaldybė, Klaipėdos jaunimo organizacija „Apskirtasis stalas“, verslininkų senamiesčio sąjunga, asociacija „Mano miestas Klaipėda“, neįgaliųjų draugija ir mieste esantis Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolynas.
Žinia apie vietos plėtros strategiją ir kvietimas burtis bei diskutuoti buvo skleista per Klaipėdos radiją, socialinėje medijoje, interneto puslapiuose. Žinia pasiekė daug žmonių, per gana trumpą laiką buvo suorganizuoti 8 susitikimai-seminarai, kiekviename jų dalyvavo bent po 30 bendruomenės narių.
„Galiu patvirtinti, kad žmonės tikrai noriai dalyvauja svarstymuose, jei juos pakvieti, informuoji. Bendruomeniškumas didėja, susitikimuose dalyvavo daug žmonių, gavome daug pasiūlymų ir parengėme strategiją susidedančia iš 12 priemonių“, – sako Strateginio skyriaus planavimo vedėja.
Klaipėdiečiai noriai prisijungė prie iniciatyvos gerinti savo miestą, gyvenimą jame. „Sulaukėme daug pasiūlymų, nuo smulkaus ir vidutinio verslo sąlygų gerinimo iki senyvo amžiaus žmonių savanorystės skatinimo. Buvo pateikta nemažai idėjų, išsirinkome 12 geriausių“, – sako I. Butenienė.
Ji pasakoja, kad kviesti žmones ir su jais kalbėtis apie būsimus projektus ir vietos plėtros strategiją, planuoti miesto ateitį jiems buvo labai svarbu.
„Vykdėme gyventojų apklausą, aiškinomės kokių paslaugų reikia, kalbėjomės su žmonėmis, organizacijomis. Nebuvo sunku, nes viską darėme sąžiningai. Mes manome, kad žinias svarbu skleisti plačiai, tik tuomet žmonės girdi, ateina ir diskutuoja. Stengiamės viską daryti kuo atviriau, nes tada atsiranda skaidrumas ir bendruomenės pasitikėjimas“, – įsitikinusi direktorė I. Butenienė.
Kai kurias gyventojų ir organizacijų idėjas net ėmėsi įgyvendinti savivaldybė, viena tokių – higienos paslaugų teikimas benamiams žmonėms. Siūlyta įrengti vietą, kurioje namų neturintys asmenys galėtų nusiprausti, išsiskalbti drabužius ir išgerti arbatos, sušilti.
Taip pat sulaukta idėjų steigti gamybines patalpas priklausomybę turintiems ar iš įkalinimo įstaigų grįžusiems asmenims ar skirti patalpas jaunimo centrui.
Indrė Butenienė teigia, kad bendravimas su vietos bendruomene, nuolatinės konsultacijos su žmonėmis padeda jų darbui, pagerina projektų vykdymą. Ateityje jie taip pat sieks maksimaliai viešinti savo veiklą, kvies miestelėnus dalytis idėjomis, dalyvauti svarstant miestui svarbius klausimus.