Šiandien priimtuose Europos Komisijos partnerystės susitarimuose su Lietuva, Latvija ir Estija nustatoma Europos struktūrinių ir investicijų fondų optimalaus naudojimo strategija 2014 – 2020 m., teiksianti naudos šių šalių regionams ir žmonėms.
· Lietuvai 2014–2020 m. vykdant sanglaudos politiką bus skirtas 6,82 mlrd. EUR finansavimas (dabartinėmis kainomis, įskaitant Europos teritorinio bendradarbiavimo finansavimą), 1,61 mlrd. EUR – kaimo plėtrai ir beveik 63 mln. EUR – jūrų sektoriaus plėtotei ir bendros žuvininkystės politikos įgyvendinimui finansuoti;
· Latvijai 2014–2020 m. vykdant sanglaudos politiką bus skirtas 4,51 mlrd. EUR finansavimas (dabartinėmis kainomis, įskaitant Europos teritorinio bendradarbiavimo finansavimą), 1,07 mlrd. EUR – kaimo plėtrai ir beveik 140 mln. EUR – žuvininkystės ir jūrų sektoriaus plėtotei;
· Estijai 2014–2020 m. vykdant sanglaudos politiką bus skirtas 3,59 mlrd. EUR finansavimas (dabartinėmis kainomis, įskaitant Europos teritorinio bendradarbiavimo finansavimą), 726 mln. EUR – kaimo plėtrai ir 101 mln. EUR – žuvininkystės ir jūrų sektoriaus plėtotei.
ES lėšomis bus didinamas Baltijos valstybių ekonomikos našumas, skatinamos investicijos į inovacijas ir MTTP, prisidedama prie šiuolaikiškos, tvarios ir veiksmingos transporto sistemos kūrimo. Be to, prisidedama prie harmoningos teritorinės plėtros bei ekologiškos ir efektyvaus išteklių naudojimo ekonomikos, kokybiškų darbo vietų kūrimo ir kovos su socialine atskirtimi. Investicijos taip pat didins švietimo sistemų kokybę ir viešojo administravimo veiksmingumą.
Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESIF) – tai:
- Europos regioninės plėtros fondas;
- Europos socialinis fondas;
- Sanglaudos fondas;
- Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas;
- Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai.
Kalbėdamas apie priimamus susitarimus Europos Komisijos Pirmininkas José Manuelis Barroso sakė:
„Sveikinus tris Baltijos šalis priėmus pažangaus ir tvaraus augimo strategijas, susiejančias 2014–2020 m. sanglaudos politiką su strategijos „Europa 2020" prioritetais. Šios ES investicijos į inovacijas, mokymą ir švietimą, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir efektyvaus išteklių naudojimo ekonomiką padės sukurti ilgalaikes darbo vietas ir paskatinti ekonomikos augimą."
Už regioninę politiką atsakingas Komisijos narys Johannesas Hahnas kalbėjo: „Šiandien priėmėme svarbius strateginių investicijų planus, pagal kuriuos Baltijos šalys ateinančius dešimt metų kurs darbo vietas ir sieks ekonomikos augimo. Šie partnerystės susitarimai rodo mūsų bendrą ryžtą kuo veiksmingiau panaudoti ES investicijas. Dirbti kaip paprastai – ne išeitis. Vykdant pertvarkytą sanglaudos politiką, investicijos turi būti strateginės ir itin daug dėmesio skiriama realiajai ekonomikai, tvariam augimui ir investavimui į žmones. Visos susitarimų šalys turi įsipareigoti įgyvendinti kokybiškas programas. Investicijų strategijos grindžiamos Baltijos valstybių pastangomis spręsti itin skubias problemas. Siekdamos padidinti MTTP investicijų dalį, naudoti daugiau atsinaujinančiųjų energijos išteklių, kovoti su skurdu ir didinti užimtumą (visų pirma jaunimo), šios trys šalys taip pat padeda siekti bendrų ES tikslų."
Už užimtumą, socialinius reikalus ir įtrauktį atsakingas Komisijos narys László Andoras sakė:
„Džiaugiuosi Estijos, Latvijos ir Lietuvos darbu rengiant partnerystės susitarimus ir dėkoju už jų konstruktyvų bendradarbiavimą su Komisija. Malonu, kad visos trys šalys nusprendė reikšmingai savo lėšomis prisidėti prie sanglaudos politikos (ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo tikslo) finansavimo iš Europos socialinio fondo (ESF). Estijos bendro finansavimo dalis sudarys 23,8 proc., Latvijos – 21,01 proc., Lietuvos – 24,35 proc. ESF padės sumažinti socialinį ekonomikos krizės poveikį. Padedant žmonėms įgyti reikiamų įgūdžių, remiant darbo ieškančius bedarbius, suteikiant darbo rinkos užribyje atsidūrusiems asmenims galimybę gauti darbą, bus pagerinta šių šalių darbo rinkos padėtis. Skiriamomis lėšomis bus labai prisidedama prie strategijos „Europa 2020" užimtumo ir kovos su skurdu tikslų ir drauge atsižvelgiama į konkrečius šalių poreikius. Investicijos į žmones yra itin svarbi tvaraus ir integracinio augimo sąlyga."
Už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakingas Komisijos narys Dacianas Cioloșas sakė:
„Partnerystės susitarimai padeda užtikrinti, kad kaimo plėtros programų rėmimas vykdant EŽŪFKP derėtų su Europos struktūrinių ir investicijų fondų ir kitų ES priemonių nuostatomis. Šie susitarimai – sinergijos ir papildomumo, koordinavimo ir veiksmingesnio ES paramos panaudojimo garantai. Kaimo plėtra yra labai svarbus mūsų bendros žemės ūkio politikos aspektas. Ji padeda spręsti Estijos, Latvijos ir Lietuvos ekonomines, aplinkos ir socialines problemas bei kaimo vietovių teritorinės sanglaudos klausimus."
Už jūrų reikalus ir žuvininkystę atsakinga Komisijos narė Maria Damanaki teigė:
„Pertvarkydama bendrą žuvininkystės politiką, ES siekia paskatinti ekologiškai tvarią, novatorišką ir konkurencingą žuvininkystę ir akvakultūrą, įskaitant prekybą ir perdirbimą. Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas – viena iš užimtumo ir teritorinės sanglaudos skatinimo finansinių priemonių, jo lėšomis bus remiami Baltijos šalių žvejai, žuvų augintojai ir pakrančių bendruomenės."
Birželio 21 d. Taline vyksiančiame susitikime Europos Komisijos Pirmininkas José Manuelis Barroso partnerystės susitarimus su trimis Baltijos valstybėmis oficialiai įteiks šių šalių ministrams pirmininkams.
Partnerystės susitarimus Komisijai jau yra pateikusios visos valstybės narės. Jie bus priimti pasibaigus konsultacijoms.
Daugiau informacijos
Teminė apžvalga. Partnerystės susitarimai ir veiksmų programos
Lietuva
Europos Komisijos ir Lietuvos partnerystės susitarimas
Lietuvos partnerystės susitarimo santrauka
Sanglaudos politika ir Lietuva
Latvija
Europos Komisijos ir Latvijos partnerystės susitarimas
Latvijos partnerystės susitarimo santrauka
Sanglaudos politika ir Latvija
Estija
Europos Komisijos ir Estijos partnerystės susitarimas
Estijos partnerystės susitarimo santrauka
|
|