Gruodžio 4 d. Vyriausybėje vyko UAB „Investicijų ir verslo garantijų“ (INVEGA) organizuojama konferencija, kurios tikslas – aptarti svarbiausius 2014 metų veiklos pasiekimus bei padiskutuoti apie įvairių finansavimą skatinančių priemonių įgyvendinimą Lietuvoje bei Europoje. Lietuvos Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis, sveikindamas renginio dalyvius, sakė, kad iškelta tema – smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) plėtra, sudarant geresnes finansavimo galimybes – Lietuvai yra labai aktuali. Pasak jo, nors jau atlikta nemažai, privalu ieškoti būdų, kaip skatinti šalies verslumą.
Pirmasis sveikinimo žodį konferencijoje tarė INVEGA generalinis direktorius Audrius Zabotka. Jis pasidžiaugė turėdamas galimybę visus pasveikinti jau tradiciniu tapusiame renginyje ir pristatė jo temą: „Šiais metais didelį dėmesį skirsime būtent SVV plėtrai, sudarant geresnes finansavimo galimybes.“
Temos aktualumą Lietuvai pabrėžė ir A.Mačiulis: „Konferencijos tema mums labai aktuali. Pradėjome naują Europos Sąjungos finansinį laikotarpį, kuris veikiausiai bus paskutinis, kai gaunama tokia didelė Europos parama. Būtent todėl turime kuo racionaliau ir kuo skaidriau panaudoti lėšas, siekti, kad jos atneštų maksimalią naudą. Regionuose verslumo lygis auga labai pamažu, vadinasi, dar nesukūrėme tokio mechanizmo, kuris leistų visiems verslininkams įgyvendint savo idėjas. Reikia ieškoti būdų, kaip skatinti šalies verslumą ir konkurencingumą.“
A.Mačiulis paminėjo, kad viena labiausiai prie verslumo skatinimo prisidedančių įmonių ir yra „Invega“, per 13 gyvavimo metų ji suteikė finansavimo daugiau nei už 1 mlrd. Lt. Vyriausybės kancleris pabrėžė, kad nors atlikta tikrai nemažai, Lietuvos verslumo lygis dar nesiekia ES vidurkio, taigi privalu ieškoti būdų, kaip paskatini verslininkus ryžtis investuoti.
Vyriausybės kancleriui pritarė ir ūkio viceministras Marius Skarupskis: „Tema, kaip pagerinti SVV prieigą prie finansų – labai svarbi. 2008 metais verslas skolinosi 3 kartus daugiau nei šiuo metu, taigi turime klausti savęs, ką daryti? Kokie yra iššūkiai? Matyti tendencija, kad lietuviai perka tada, kai yra nuolaida, o verslininkai ryžtasi investuoti, kai gauna subsidijų. Nelengva pakeisti subsidinį mąstymą į skolinimąsi. Tai nevyksta per dieną, tačiau turime eiti šia linkme.“
Galimybės artimiausiu metu
Pirmoje konferencijos dalyje buvo susitelkta į temą – „Geriausios įmonių finansavimo galimybes artimiausios ateityje“.
Apie kintančią mažų ar vidutinių įmonių (MVĮ) skolų finansavimo rinką, atkreipiant dėmesį į Baltijos šalis, pranešimą parengė „Nordic Investment Bank“ atstovė Marjo Harri.
Į klausimą, ar garantijų schemos gali padėti išsaugoti ikikrizines MVĮ skolų finansavimo apimtis, bandė atsakyti Europos garantijų institucijų asociacijos (AECM) prezidentas Jose Fernando Figueiredo.
Regioninės ir miestų politikos GD finansinių priemonių ir santykių su tarptautinėmis finansų įstaigomis padalinio vadovas Robertas Pernetta kalbėjo apie finansines priemones – kaip būtų galima protingai panaudoti struktūrinių fondų lėšas suteikiant MVĮ geresnes galimybes gauti finansavimą.
„Verslo angelų“ investicijų pagalbą įmonių plėtrai ir vyriausybių biudžeto papildymui aptarė Europos verslo angelų tinklo (EBAN) prezidentas emeritas Paulo Andrezas.
Garantijų schemų tyrimą Centrinėje, Rytų, ir Pietryčių Europoje pristatė Pasaulio banko atstovas Iliasas Skamnelos.
Verslo plėtros finansavimo galimybės
Antrojoje konferencijos dalyje dėmesys buvo sutelktas į besikuriančių įmonių ir verslo plėtros finansavimo galimybes.
Į verslą kitu kampu pažiūrėjo „Nextury Ventures” valdybos pirmininkas Ilja Laursas ir įmonės „ProBioSanus“ vadovas Tomas Andrejauskas.
Konferencijos dalyviai sėdo ir prie diskusijų stalo. Dvi pagrindinės gvildentos temos „MVĮ skolos ir nuosavo kapitalo finansavimas – kokios pasiūlos tendencijos“ bei „Perėjimas nuo skolos prie nuosavo kapitalo finansavimo – verslininkų mąstymo evoliucija ar revoliucija“.
„Invega“ konferencijos vaizdo įrašą rasite čia.
Renginio programą ir pranešimus galima atsisiųsti čia.