XX a. pradžios pastato erdvės beveik nepakeistos: paliktos metalinės kolonos, laiptai, turėklai, laiptinės, dalis fasado. Šalia iškilęs priestatas sujungtas su senuoju statiniu. „Buvusio tabako fabriko Klaipėdoje pritaikymui kūrybinių industrijų plėtrai“ pagal Ekonomikos augimo veiksmų programą iš Europos regioninės plėtros fondo skirta 8,1 mln. litų. Viso projekto vertė - apie 13 mln. litų.
„Kultūros fabriko“ projektą įgyvendinančios viešosios įstaigos Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros vadovė Raimonda Laužikienė tikisi, kad šis kompleksas taps kūrybinės bendruomenės namais, kuriuose bus laukiami visi klaipėdiečiai. O pakviestieji čia įsikurti rezidentai savo meninę veiklą ar verslą pradės išsinuomodami darbo vietą, studiją arba biurą, už kurį mokės lengvatinį patalpų nuomos mokestį.
Numatoma, kad šis „fabrikas“ galės suteikti per 80 darbo vietų. Jame įrengtos keturios salės: daugiafunkcė transformuojama salė, pritaikyta scenos meno ir kitokiems renginiams; kino salė; konferencijų bei seminarų; repeticijų bei kitokių renginių. Bendras menų inkubatoriaus plotas – daugiau kaip 4000 kv. metrų. Bus išnuomota apie 60 proc. šio ploto, o bendromis patalpomis kūrėjai naudosis nemokamai.
Rezidentai pagal savo poreikius galės nemokamai gauti būtinas informacines ir metodines verslo konsultacijas (3–4 val. per mėn.), o savo verslo ar meno projektus pristatyti bendrose inkubatoriaus erdvėse: susitikimų kambariuose, stogo ar lauko terasose – jiems padės projektų vadovas.
Vienas iš pirmųjų, panorusių reziduoti „Kultūros fabrike“, – Vilniaus kino teatras „Pasaka“. Pagrindinis reikalavimas daugiau kaip 100 vietų kino salės nuomininkui buvo nekomercinio kino rodymas ir renginiai, edukacinė veikla vaikams bei jaunimui, o minėtoji įstaiga tokios veiklos patirties jau turi. „Pasakos“ projektų koordinatorė Greta Akcijonaitė džiaugiasi, kad atsirado galimybė ir Klaipėdoje pristatyti nekomercinį kiną: „Manau, kad tokio kino žiūrovų yra, o ir mums, mažiukams, plėtra palengvins išgyvenimą.“
Norinčiųjų įsikurti naujajame „fabrike“ sąrašas sparčiai ilgėja: tai – ir informacinių technologijų atstovai, ir šiuolaikinio nepriklausomo teatro kūrėjai, fotografai, dizaineriai ar tapytojai.
Pasak R. Laužikienės, galimybė pristatyti savo kūrybinius projektus Klaipėdoje vilioja įvairių Lietuvos miestų ar užsienio šalių menininkus – tai įrodo lapkričio renginių šioje naujoje uostamiesčio kultūros oazėje tinklelis. O pirmiausia ji kviečia į lapkričio 14 d. vyksiančius atidarymo renginius, kurių šūkis – „Kultūros fabriko“ pirmoji pamaina“.
„Tai bus ir šventė, ir išbandymas. Realiai pamatysime, kaip veikia garso ir apšvietimo aparatūra, kaip sutelpa mūsų rezidentai ir žiūrovai, ką dar turėsime patobulinti ar pataisyti, kad klaipėdiečiai ir miesto svečiai pamėgtų naująjį fabriką“, – sako „Kultūros fabriką“ valdančios agentūros direktorė.
Beje, šią naująją „kultūros gamybos“ vietą gal ne itin tikslu vadinti oaze, kitaip tariant – gyvybingu dykumos plotu. Ji ribojasi su jau anksčiau sutvarkyta ir klaipėdiečių pamėgta švenčių (ypač Užgavėnių ar Joninių) rengimo vieta Jono kalneliu, kuris yra rekonstruotų istorinių gynybinių įtvirtinimų dalis. Taigi dykvietė, gavusi priėjimą prie vandeningo kanalo, greičiausiai netrukus taps klestinčiu gyvybingu sodu.
Visos nuotraukos po rekonstrukcijos – Dianos Vasiliauskienės.